Jie pažymėjo, kad moliūgai buvo palikti visiškai sunokti ir tik be defektų vaisiai buvo atrinkti sėkloms išsaugoti. Sėklos buvo išgremžtos, atskirtos nuo minkštimo, nuplautos, patikrintos, ar yra sultingos, ir džiovintos, kol ėmė barškėti. Džiovintos sėklos buvo paženklintos pagal veislę ir metus, sudėtos į kvėpuojančius vokelius ir laikomos vėsioje, sausoje vietoje, kad nesusidarytų pelėsiai ir neatsirastų kenkėjai. Aiškios priemonės pagerino gyvybingumą, tačiau liko keletas praktinių problemų, kurias reikėjo apsvarstyti.
Sveikų moliūgų pasirinkimas ir derliaus nuėmimo laikas
Rudenį sodininkai turėtų rinktis didžiausius, sveikiausius moliūgus su tvirta žieve ir gilia, tolygia spalva, nes šie požymiai rodo visišką brandą ir gerai išsivysčiusias sėklas. Stebėtojas tikrina žievės vientisumą, vengdamas defektų, minkštų vietų ar vabzdžių pažeidimų, kurie gali pakenkti sėklų gyvybingumui.
Derliaus nuėmimo laikas sutampa su nuosekliu sausu oru ir vynmedžių nudžiūvimu, taip sumažinant puvimą po derliaus nuėmimo. Vaisių dydžio ir išorinių požymių įvertinimas suteikia išmatuojamus atrankos kriterijus.
Pasirinkti moliūgai pažymimi pagal kilmę ir nedelsiant nuimami, kad nesunoktų. Šis kruopštus atrankos procesas užtikrina patikimą sėklų derlių, leidžiant sodininkui atsakingai aptarnauti kaimynus ir ateities sodinimus.
Geriausių sėklų išrūšiavimas ir atranka
Moliūgą supjaustykite ir išgriebkite sėklas bei aplinkinę minkštimą į dubenį.
Išrūšiuotojas apžiūri grupes, išgriebia sėklas pirštais arba maža mentele, atskirdamas nesugadintas sėklas nuo pažeistų arba neprinokusių.
Atrankoje pirmenybė teikiama didžiosioms, stambiosioms sėkloms su tvirtu apvalkalu, be spalvos pakitimų ar minkštų vietų.
Visos suskilusios, sudžiūvusios arba dėmės sėklos išmetamos, siekiant užtikrinti gerą daigumą ateityje.
Darbininkai dirba kantriai, apžiūri kiekvieną sėklą gerai apšviestoje vietoje ir surenka atrinktas sėklas į švarų indą.
Darbininkai užsirašo moliūgų veislę ir derliaus datą, kad padėtų gavėjams ir užtikrintų atsekamą, patikimą sėklų dalijimąsi.
Moliūgų sėklų valymas ir kruopštus džiovinimas
Paprastai po atrankos sėklos yra sistemingai valomos, kad būtų pašalinta gleivinga minkštimas ir bet kokios liekanos, kuriose gali būti pelėsių ar patogenų.
Praktikuojantis specialistas nuplauna sėklas po tekančiu vandeniu, švelniai trina tarp pirštų, kad atskirtų likusius audinius, nepažeisdamas apvalkalo.
Švarios sėklos yra patikrinamos, o įtrūkusios arba pakitusios spalvos sėklos išmetamos.
Tada jos išskirstomos vienu sluoksniu ant sugeriančio popieriaus arba švaraus audinio, vengiant sąlyčio, kad nesusidarytų drėgmės kišenės.
Džiovinimas vyksta šiltoje, pavėsingoje, gerai vėdinamoje vietoje, periodiškai apverčiant, kad būtų užtikrintas tolygus išdžiūvimas.
Visiškas išdžiūvimas patvirtinamas, kai sėklos barškėja ir yra tvirtos, taip sumažinant gedimo riziką.
Tinkami laikymo būdai ir ženklinimo patarimai
Keletas aiškių laikymo praktikos taisyklių garantuoja, kad nuimtos moliūgų sėklos išliks gyvybingos ir nebus pažeistos drėgmės.
Tyrimų vertinimas rodo, kad geriausia naudoti kvėpuojančius indus – popierinius vokelius arba audinio maišelius – siekiant išvengti kondensato susidarymo ir pelėsių.
Kiekvienas paketas prieš uždarant turi būti visiškai sausas; likusi drėgmė sumažina ilgaamžiškumą.
Ant etikečių turi būti nurodyti derliaus metai ir moliūgų veislė, užrašyti neištrinamais dažais, kad neišbluktų.
Laikymo vietos turi būti vėsios, sausos ir stabilios temperatūros, pvz., rūsys ar sandėliukas, toli nuo tiesioginės šilumos ir saulės spindulių.
Rekomenduojama periodiškai tikrinti, ar nėra kenkėjų ar drėgmės pokyčių.
Aiškios, tikslios etiketės ir tinkami konteineriai padeda kitiems, kurie sodins, platins ar tiria išsaugotas sėklas.
Kodėl moliūgų sėklų išsaugojimas svarbus ateities sezonams
Kadangi išsaugotos moliūgų sėklos turi savo motininių augalų genetines savybes, jų išsaugojimas garantuoja pageidaujamų savybių – dydžio, skonio, atsparumo ligoms ir prisitaikymo prie vietos sąlygų – tęstinumą ateinančiais sezonais.
Sėklų išsaugojimas mažina priklausomybę nuo komercinių tiekėjų, sumažina bendruomenės sodų išlaidas ir užtikrina, kad išliktų vietos sąlygoms tinkamos veislės.
Tyrimai rodo, kad atrenkant didžiausias, sveikiausias sėklas ir tinkamai jas apdorojant, išlaikomas daigumas.
Aiškios etiketės ir vėsus, sausas sandėliavimas leidžia patikimai rotuoti ir dalytis tarp augintojų.
Tiems, kurie aptarnauja kaimynus ar vykdo švietimo programas, sėklų saugojimas stiprina atsparumą, skatina prisitaikiusių genų fondo tvarkymą ir remia tvarias maisto sistemas kintančiais sezonais.
