Rankų plovimas išlieka paprasčiausia, tačiau labiausiai klaidingai suprantama žmonijos apsauga nuo virusų plitimo. Naujausi mikrobiologiniai tyrimai rodo, kad dauguma žmonių rankas plauna neveiksmingai, palikdami pavojingus patogenus svarbiose vietose, pavyzdžiui, pirštų galiukų įdubose ir nykščio raukšlėse. Mokslininkai nustatė konkrečius metodus, kurie akivaizdžiai pašalina virusų daleles, sunaikindami jų apsaugines lipidines membranas. Tinkamų ir netinkamų rankų plovimo metodų skirtumas gali turėti didelės įtakos užkrato plitimo greičiui ligų protrūkių metu. Įrodymais pagrįstas požiūris reikalauja keleto svarbių veiksmų, kurie dažnai yra pamirštami kasdienėje praktikoje.
Mokslas apie virusines daleles ant odos paviršiaus
Žmogaus odos paviršiuje paprastai gyvena milijonai mikroorganizmų, įskaitant bakterijas ir virusines daleles, kurios kaupiasi per kasdienį kontaktą su užterštais paviršiais. Šie patogenai prisikabina prie odos elektrostatinėmis jėgomis ir baltymais, kurie jungiasi prie ląstelių receptorių.
Virusai ypač kaupiasi odos raukšlėse ir po nagais, kur jie gali išlikti gyvybingi valandas.
Tyrimai rodo, kad virusinės dalelės yra apsaugotos biofilmų ir aliejų, natūraliai esančių ant odos. Ši apsauga leidžia virusams išlikti nepaisant aplinkos poveikio. Kai rankos liečia akių, nosies ar burnos gleivines, šios dalelės gali persikelti ir potencialiai sukelti infekciją, todėl tinkamas rankų plovimas yra būtinas norint nutraukti šį perdavimo ciklą.
Kodėl tradiciniai rankų plovimo metodai yra nepakankami
Daugelis tradicinių rankų plovimo metodų, nepaisant jų plačios paplitimo, užtikrina nepakankamą apsaugą nuo patogeninių organizmų. Dažniausiai pasitaikančios trūkumai yra nepakankama plovimo trukmė, netinkama technika ir nevisiškas rankų paviršiaus nuplovimas.
Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus rankas plauna tik 6–10 sekundžių, o virusams pašalinti reikia mažiausiai 20 sekundžių tinkamo trynimo. Be to, dauguma žmonių nekreipia dėmesio į svarbias vietas, pavyzdžiui, pirštų galiukus, nykščius ir riešų raukšles, kuriose kaupiasi didelis virusų kiekis.
Standartinis muilo naudojimas be intensyvaus trynimo neveiksmingai sunaikina virusų lipidines membranas. Be to, nepakankamas nusausinimas po plovimo gali sukurti drėgną aplinką, kurioje greitai dauginasi likę patogenai.
Diskusijos apie optimalų vandens temperatūrą: ką rodo tyrimai
Jau dešimtmečius vandens temperatūra yra ginčytinas elementas rankų plovimo protokoluose, o tradiciškai manoma, kad karštas vanduo geriau pašalina patogenus.
Tačiau daugybė mokslinių tyrimų dabar paneigia šią prielaidą. Journal of Food Protection žurnale paskelbti tyrimai rodo, kad tinkamai plaunant rankas, esant 15–38 °C vandens temperatūrai, nėra reikšmingo skirtumo bakterijų skaičiaus sumažėjime. CDC patvirtina, kad patogiai šiltas vanduo veikia taip pat gerai, tačiau rekomenduoja plauti rankas ilgiau.
Veiksmingo rankų plovimo pagrindiniai veiksniai yra trukmė (ne mažiau kaip 20 sekundžių), technika (visų paviršių kruopštus trynimas) ir tinkamas muilo naudojimas, o ne vandens temperatūra. Šis įrodymais pagrįstas metodas taupo energiją ir užtikrina higienos veiksmingumą.
Muilo pasirinkimas: kokios sudėtys užtikrina geresnį virusų pašalinimą
Renkantis muilo produktus rankų plovimui, vartotojai susiduria su daugybe pasirinkimų – nuo paprastų muilų iki antimikrobinių preparatų su specialiais ingredientais.
Tyrimai rodo, kad norint pašalinti virusus, mechaninis poveikis plaunant bet kokiu muilu yra svarbesnis nei specialios sudėties muilas. Standartinis muilas pažeidžia lipidų membraną apgaubtų virusų, pvz., koronavirusų, ir veiksmingai juos sunaikina. Nors antibakteriniai muilai, kurių sudėtyje yra triklosano arba benzalkoniumo chlorido, turi minimalų pranašumą prieš virusus, muilai su benzetonio chloridu gali šiek tiek geriau inaktyvuoti virusus.
Daugeliu atvejų, naudojant tinkamą techniką, paprastas muilas yra vienodai veiksmingas. Sveikatos priežiūros įstaigose gali būti reikalingos specialios sudėties priemonės, tačiau tyrimai rodo, kad įprastiniam rankų plovimui pakanka standartinių muilo produktų.
20 sekundžių taisyklė: kodėl trukmė svarbi virusų sunaikinimui
Dvidešimt sekundžių trukmės rankų plovimas yra kritinė riba veiksmingam patogenų pašalinimui, patvirtinta išsamiomis mikrobiologinėmis tyrimais. Tyrimai rodo, kad trumpesnis rankų plovimas nepakankamai sunaikina virusų lipidines membranas ir baltymų struktūras, būtinas visiškam pašalinimui.
Per šį laiką muilo molekulės įsiskverbia po nešvarumais ir sukuria miceles, kurios apgaubia virusines daleles. Mechaninė trintis per šį laikotarpį fiziškai pašalina patogenus iš odos įtrūkimų ir pirštų atspaudų griovelių, kur paprastai kaupiasi virusai.
Sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose taikomi griežti 20 sekundžių protokolai, praneša apie žymiai sumažėjusį užkrato plitimo greitį. CDC pabrėžia, kad šį laiką reikia skaičiuoti dainuojant du kartus „Happy Birthday“, kad būtų užtikrintas pakankamas sąlyčio su muilo cheminėmis medžiagomis ir mechaninio valymo pove
Kritinės rankų vietos, kurias dauguma žmonių praleidžia plaudami
Nepaisant plačiai paplitusio supratimo apie rankų plovimo svarbą, dauguma žmonių nuolat nekreipia dėmesio į keletą kritinių vietų kasdieninio valymo metu, dėl to smarkiai sumažėja jų higienos įpročių veiksmingumas.
Dažniausiai praleidžiamos vietos yra nykščiai, pirštų galiukai, tarpai tarp pirštų, riešai ir po nagais. Tyrimai rodo, kad nago loveliai yra didelės bakterijų kolonijos, o nykščių paviršiai dažnai lieka nepakankamai nuplauti.
Be to, raukšlės aplink riešų sritį dažnai nepastebimos, nors jos nuolat liečiasi su aplinka.
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja sistemingai valyti kiekvieną vietą atliekant tikslingus judesius: susipinti pirštus, sukti nykščius uždarose delnuose ir sąmoningai trinti pirštų galiukus delnuose, kad būtų užtikrintas visiškas šių infekcijoms jautrių vietų valymas.
Rankų džiovinimo metodai, kurie užkerta kelią pakartotiniam užteršimui
Norint tinkamai atlikti rankų plovimo procesą, reikia skirti tiek pat dėmesio džiovinimo būdams, kiek ir pačiam plovimui, nes netinkamas džiovinimas gali vėl užkrėsti švariai nuplautą odą patogenais.
Tyrimai rodo, kad popieriniai rankšluosčiai yra veiksmingiausi mažinant bakterijų perdavimą. Vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai pašalina likusius mikroorganizmus trinties būdu, tuo pačiu sumažindami kryžminį užteršimą. Elektriniai oro džiovintuvai, ypač didelio greičio modeliai, gali išsklaidyti mikrobus po visą aplinką.
Jei popierinių rankšluosčių nėra, reikia naudoti oro džiovintuvus, neliesdami jokių paviršių. Naudojant popierines rankšluosčias, reikia užsukti čiaupus, naudodami rankšluostį kaip barjerą, tada jį tinkamai išmesti, kad rankos liktų švarios.
Moksliniais tyrimais paneigti paplitę mitai apie rankų plovimą
Nepaisant mokslo įrodymų, kurie prieštarauja populiarioms nuomonėms, vis dar gajus daugybė klaidingų įsitikinimų apie rankų plovimą. Tyrimai rodo, kad antibakterinis muilas neturi jokio reikšmingo pranašumo prieš įprastą muilą kasdieniam naudojimui.
Vandens temperatūra – karšta ar šalta – neturi didelės įtakos bakterijų pašalinimui; technika yra svarbesnė nei temperatūra. Tyrimai paneigia nuomonę, kad tinkamai naudojami rankų dezinfekantai sukuria „superbakterijas“.
Kitas mitas – kad greitas rankų nuplovimas veiksmingai pašalina bakterijas; tyrimai patvirtina, kad reikia 20 sekundžių plauti. Galiausiai, oro džiovintuvai nėra iš esmės mažiau higieniški nei popieriniai rankšluosčiai, jei rankos plaunamos tinkamai, nors popieriniai rankšluosčiai mechaniniu būdu pašalina likusius mikroorganizmus.
Veiksmingų rankų plovimo įpročių įdiegimas kasdieniame gyvenime
Tinkamo rankų plovimo įtraukimas į kasdieninę rutiną reikalauja nuoseklumo ir strateginio planavimo. Ekspertai rekomenduoja nustatyti konkrečius rankų plovimo veiksmus – po grįžimo namo, prieš valgį, po tualeto ir po viešojo transporto.
Šį įprotį galima sustiprinti sukuriant aplinkos signalus. Rankų dezinfekanto laikikliai prie įėjimų, priminimai telefone ar vizualūs nurodymai prie kriauklių padeda laikytis higienos reikalavimų. Tėvai turėtų rodyti vaikams tinkamą techniką, o globėjai turėtų nustatyti rankų plovimo grafiką tiems, kuriuos jie prižiūri.
Tyrimai rodo, kad įpročio susiformavimas trunka maždaug 21 dieną, jei jis nuosekliai praktikuojamas. Organizacijos gali padėti šiam procesui, suteikdamos prieinamas priemones ir reguliariai šviečiamąją medžiagą apie tinkamas rankų plovimo technikas.
