Dideli stebėjimo tyrimai rodo, kad reguliarus čili vartojimas, ypač šviežių pipirų, yra susijęs su šiek tiek mažesniu mirtingumu dėl visų priežasčių. Tyrėjai pažymi, kad mirtingumas sumažėjo apie 10–14 %, labiau moterims ir negeriantiems alkoholio, o mirčių dėl vėžio ir širdies ligų skaičius sumažėjo. Laboratoriniai tyrimai rodo kapsaicino metabolinį ir priešuždegiminį poveikį, tačiau priežastinis ryšys nėra įrodytas ir tikėtina, kad yra painiavos. Teiginys skamba konkretus, tačiau įspėjimai jį daro mažiau tikėtiną, o kiti klausimai toli gražu nėra išspręsti.
Ką parodė dideli tyrimai su žmonėmis
Kiek stiprus yra ryšys tarp aštraus maisto vartojimo ir ilgaamžiškumo? Dideli stebėjimo tyrimai rodo nedidelį, bet nuoseklų ryšį.
Apie 485 000 Kinijos suaugusiųjų, stebėtų apie 7 metus, valgantys aštrius maisto produktus ≥1–2 dienas per savaitę, buvo susiję su 10 % mažesniu mirtingumu dėl visų priežasčių, palyginti su <1 diena per savaitę; 3–5 ir 6–7 dienos per savaitę parodė ~14 % sumažėjimą. Nauda buvo didžiausia tarp negeriantiesiems alkoholio ir šiek tiek stipresnė moterims, su mažesniu mirtingumu nuo vėžio, išeminės širdies ligos ir kvėpavimo takų ligų.
Mažesnėje JAV kohortoje (~16 000) buvo nustatytas panašus ~12 % mirtingumo sumažėjimas tarp aštrių raudonųjų čili vartotojų. Tyrėjai įspėja apie likusius painiojimo veiksnius ir neįrodytą priežastinį ryšį.
Įrodymai iš laboratorinių gyvūnų ir mechanizmų
Tyrimai su gyvūnais atskleidžia prieštaringus, bet įdomius požymius, kad kapsaicinas gali turėti įtakos gyvenimo trukmei ir susijusiai biologijai. Drosophila atveju mažas molinis kapsaicinas prailgino tik patelių gyvenimo trukmę, nekeisdamas maisto suvartojimo, vaisingumo, streso tolerancijos, kūno sudėties ar daugumos judėjimo rodiklių; didesnės dozės neturėjo naudos. Tyrėjai siūlo lyties specifinį elgesio mechanizmą – sumažintą patelių dienos aktyvumą – kaip prisidedantį veiksnį.
Žinduolių ir žmonių modeliai rodo galimą priešuždegiminį poveikį, pakitusią lipidų apykaitą, sumažėjusį riebalų kiekį ir žarnyno mikrobiotos moduliaciją, tačiau tiesioginio priežastinio ryšio įrodymų nėra. Autoriai pabrėžia priklausomybę nuo dozės ir lyties bei ribotą transliacinį tikrumą, apibūdindami kapsaicino vaidmenį gyvenimo trukmei kaip įtikinamą, bet neįrodytą.
Kokie aštrūs maisto produktai ir junginiai yra svarbūs
Norint nustatyti, kurie aštrūs maisto produktai ar junginiai gali turėti įtakos ilgaamžiškumui, reikia išanalizuoti epidemiologinius, sudėties ir eksperimentinius duomenis, kad būtų galima atskirti čili pipirus nuo jų charakteringų molekulių, kapsaicino, ir nuo susijusių mitybos įpročių.
Didelės kinų kohortos sieja dažną čili vartojimą, daugiausia šviežius čili, su mažesniu mirtingumu, o švieži pipirai rodo stipresnį ryšį su vėžiu, širdies ligomis ir cukriniu diabetu – tai galbūt atspindi vitaminų ir kalio, taip pat kapsaicino poveikį.
Kapsaicinas veikia per termogenezę, lipidų poveikį, priešuždegiminį poveikį ir mikrobiomo pokyčius; mažos dozės prailgino modelinių organizmų gyvenimo trukmę.
Stebėjimo duomenys vis dar yra linkę į painiavą, todėl čili pipirai ir kapsaicinas yra perspektyvūs kandidatai, bet nėra įrodyti vieninteliai priežastiniai veiksniai.
Kas gauna didžiausią naudą ir kada poveikis skiriasi pagal lytį
Kas, atrodo, gauna didžiausią naudą iš aštraus maisto? Didelių Kinijos kohortų analizė rodo, kad reguliarus vartojimas, ypač 3–7 dienas per savaitę, siejamas su mažesniu mirtingumu, o moterys gauna daugiau naudos nei vyrai.
Modelinių organizmų tyrimai atspindi lyties skirtumus: kapsaicinas prailgino musių gyvenimo trukmę tik patelėms, galbūt dėl sumažėjusios dienos aktyvumo.
Žmonių tyrime aiškiausią naudą parodė nevartojantys alkoholio asmenys, o tai rodo sąveiką su alkoholiu.
Švieži čili pipirai, turintys daugiau vitaminų ir kalio, yra susiję su mažesniu mirtingumu nuo vėžio, išeminės širdies ligos ir diabeto, palyginti su džiovintais.
Mechanizmai žmonėse lieka neaiškūs; šie modeliai padeda formuluoti tikslius klausimus tyrėjams ir slaugytojams, ieškančioms praktinių, įrodymais pagrįstų rekomendacijų.
Apribojimai, trukdantys veiksniai ir kaip interpretuoti duomenis
Akivaizdūs lyties ir alkoholio vartojimo specifiniai privalumai, pastebėti kohortos tyrime ir atspindėti modeliniuose organizmuose, kelia klausimų apie tai, kaip patikimai galima interpretuoti šiuos ryšius.
Apie 485 000 suaugusių kinų stebėjimo duomenys rodo atvirkštinę mirtingumo koreliaciją su pačių respondentų nurodytu aštraus maisto vartojimo dažnumu, tačiau priežastinis ryšys nėra įrodytas.
Koregavimai sumažino akivaizdžius trukdžius, tačiau neįvertinti mitybos įpročiai, regioniniai papročiai, socialiniai ir ekonominiai skirtumai bei sveikesnis gyvenimo būdas galėjo turėti įtakos rezultatams.
Mechanistiniai užuominos iš kapsaicino ir gyvūnų modelių yra įtikinamos, tačiau gali būti neperkeliamos.
Pogrupių heterogeniškumas ir netikslūs ekspozicijos matavimai riboja apibendrinimo galimybes.
Reikia elgtis atsargiai: rezultatai yra hipotezių generavimo, o ne galutiniai nurodymai, kaip prailginti gyvenimą.
Praktiniai patarimai dėl aštraus maisto vartojimo
Dažnai nedideli prieskonių kiekio koregavimai, o ne drastiški mitybos pokyčiai yra praktiškiausias požiūris, o turimi įrodymai rodo, kad čili pagrindu pagamintų prieskonių vartojimas keletą kartų per savaitę gali būti protingas, mažos rizikos pasirinkimas daugumai žmonių.
Skaitytojams patariama, jei įmanoma, rinktis šviežius čili, kad gautų daugiau vitaminų ir galbūt sumažintų vėžio ir širdies ligų riziką. Kapsaicinas siūlo įtikinamus mechanizmus, tačiau priežastinis ryšys nėra įrodytas.
Svarbiausia yra pusiausvyra: čili įtraukite į daržovių, ankštinių ir liesos baltymų turinčių patiekalų sudėtį; stebėkite toleranciją ir natrio kiekį padažuose; ir palaikykite platesnius sveikatingumo įpročius.
Tie, kurie aptarnauja kitus, turėtų įvesti prieskonius palaipsniui ir pagarbiai.
