Rūpinamės maisto kokybe, vengiame toksinų kosmetikoje, renkamės ekologiškus valiklius – bet ar kada susimąstėte apie tai, ant ko kasdien vaikštote? Grindys užima didžiausią paviršiaus plotą jūsų namuose. Ant jų žaidžia vaikai, ant jų gulasi augintiniai, nuo jų kyla dulkės, kuriomis kvėpuojame.
Naujausi tyrimai atskleidė nemalonią tiesą: viena itin populiari grindų danga, kurią turi milijonai namų, tyliai išskiria chemines medžiagas, siejamas su kvėpavimo sutrikimais, alergijomis ir net vystymosi problemomis. Blogiausia – daugelis net nenutuokia, kad problema slypi tiesiai po kojomis.
Kodėl grindys tokios svarbios
Grindų danga nėra tik estetinis pasirinkimas. Kadangi ji užima didžiulį plotą, bet kokios išskiriamos cheminės medžiagos patenka į patalpų orą ir dulkes. Šias dulkes įkvepiame, vaikai jas liečia rankomis ir neša prie burnos.
Tyrimai rodo, kad kai kurios grindų medžiagos išskiria formaldehidą, lakiuosius organinius junginius (VOC) ir kitus teršalus. Išsiskyrimas sustiprėja esant aukštesnei temperatūrai, didesnei drėgmei ir prastai ventiliacijai – būtent tokiomis sąlygomis, kokios dažnai būna šildomuose žiemos namuose.
Trumpalaikis poveikis sukelia akių ir nosies dirginimą, kosulį, galvos skausmus. Ilgalaikis – gali prisidėti prie astmos, alergijų ir rimtesnių sveikatos problemų, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.
Didžiausią pavojų kelia vinilas
Mokslininkai nustatė, kad vinilo grindys – ypač senesnės, pigios arba perdirbtos – yra pagrindinis problemų šaltinis. Daugiau nei pusė išbandytų vinilo mėginių turėjo ftalatų – plastifikatorių, kurie daro vinilą lankstų, bet kartu migruoja į orą ir dulkes.
Ftalatai siejami su reprodukcijos sutrikimais, nervų sistemos vystymosi problemomis, astma ir imuninės sistemos silpnimu. Ypač jautrūs jiems vaikai – biomonitoringo tyrimai rodo, kad šios medžiagos aptinkamos beveik visų žmonių organizmuose.
Be ftalatų, senesniame vinile gali būti švino, kadmio ir organinių alavo stabilizatorių. Net 89 % tirtų vinilo mėginių turėjo organinio alavo – medžiagos, siejamos su kvėpavimo ir vystymosi sutrikimais.
Laminatas ir kilimai – taip pat ne be nuodėmės
Vinilo grindys nėra vienintelės problemiškos. Kai kurie laminato produktai, ypač importuoti prieš dešimtmetį, išskyrė formaldehido kiekius, kurie gali sukelti dirginimą ir nedidelę, bet išmatuojamą ilgalaikę vėžio riziką.
Kilimai kelia kitokį pavojų – jie sulaiko dulkes, alergenus ir antipirenus, o apdorojimo medžiagos ir klijai išskiria lakiuosius organinius junginius. Kilimas gali tapti tikru teršalų rezervuaru, kuris nuolat palaiko užterštumą patalpų ore.
Kaip sumažinti riziką
Nebūtina skubėti keisti grindų – yra paprastų veiksmų, kurie padeda sumažinti poveikį. Pirmiausia – vėdinimas. Keletą kartų per savaitę trumpam atidarykite langus, net žiemą. Naudokite ištraukiamuosius ventiliatorius virtuvėje ir vonios kambaryje.
Stenkitės palaikyti žemesnę temperatūrą ir santykinį drėgnumą – taip sumažinsite cheminių medžiagų išsiskyrimą. Reguliariai valykite dulkes drėgnu būdu, venkite sausų šluosčių, kurios tik pakelia teršalus į orą.
Jei jaučiate nuolatinį nemalonų kvapą ar patiriate dirginimą, verta pasikonsultuoti su specialistu prieš imantis kapitalinio remonto.
Ką rinktis remontuojant
Jei planuojate keisti grindis, rinkitės medžiagas su mažomis emisijomis. Saugesni variantai – kietmedis, keramika ar porcelianas, linoleumas (tikras, pagamintas iš lino sėmenų aliejaus) ir natūralus kaučiukas.
Ieškokite trečiųjų šalių sertifikatų: FloorScore, Declare (Red List Free) arba HPD. Jei renkate inžinerinę medieną, pasirinkite produktus su ULEF arba NAF šerdimis – tai reiškia labai mažą arba jokį formaldehido kiekį.
Venkite perdirbto vinilo – jame gali būti senų, jau uždraustų cheminių medžiagų. Jei vis dėlto renkate vinilą, ieškokite gamintojų, kurie aiškiai nurodo, kad produktas be ftalatų.
Po montavimo keletą savaičių intensyviau vėdinkite patalpas – taip pagreitinsite pradinį cheminių medžiagų išsiskyrimą ir sumažinsite ilgalaikį poveikį.
