Tyrimais patvirtinta, kad valgymas stovint labai pablogina virškinimą. Stovint suaktyvėja reakcijos į stresą, dėl kurių kraujotaka iš virškinimo organų nukreipiama į raumenis, o virškinimo fermentų gamyba sumažėja iki 30 %. Tokia laikysena pailgina skrandžio tranzito laiką, apriboja maistinių medžiagų įsisavinimą ir skatina virškinimo sutrikimus bei pilvo pūtimą. Ilgainiui įprastas valgymas stovint susijęs su padidėjusia virškinimo sutrikimų rizika ir pakitusia insulino reakcija. Supratimas apie taisyklingą valgymo laikyseną yra paprastas, bet veiksmingas būdas optimizuoti virškinimo sistemos sveikatą.
Augantis mokslininkų sutarimas dėl stovėjimo valgant
Nors diskusijos dėl tinkamos laikysenos valgant vyksta jau ištisas kartas, naujausiais moksliniais tyrimais pradėta aiškiau sutarti dėl fiziologinio stovėjimo valgant poveikio.
Daugybė tyrimų rodo, kad stovint suaktyvėja organizmo reakcija į stresą, kraujotaka nukreipiama nuo virškinimo organų į raumenis, todėl gali sutrikti maistinių medžiagų įsisavinimas.
Johnso Hopkinso ir Mayo klinikos mokslininkai įrodė, kad sėdima padėtis natūraliai padeda virškinimo traktui idealiai funkcionuoti.
Jų išvados rodo, kad stovint iki 30 % pailgėja skrandžio tranzito laikas ir gali būti prisidėta prie neužbaigtų virškinimo procesų, todėl tradicinė išmintis pagrįsta empiriniais įrodymais.
Kaip vertikali laikysena veikia virškinimo fermentų gamybą
Virškinimo fermentų gamyba, labai svarbi sveiko maisto skaidymo sudedamoji dalis, pastebimai pakinta, kai valgant užimama vertikali laikysena. Tyrimai rodo, kad stovint iki 30 % sumažėja seilių amilazės sekrecija, todėl pradinis krakmolo virškinimo procesas, kuris paprastai prasideda burnoje, sutrinka.
Be to, tyrimai atskleidė, kad vertikali padėtis sutrikdo idealų kasos fermentų išsiskyrimą. Stovint kasa gauna pakitusius hormoninius signalus, todėl sumažėja lipazės ir proteazės gamyba.
Dėl šio fermentų nepakankamumo nevisiškai suskaidomi makroelementai, ypač paveikiamas baltymų ir riebalų virškinimas. Mokslininkai pastebėjo, kad šie fermentiniai sutrikimai labai prisideda prie povalgyminio diskomforto ir sumažėjusio maistinių medžiagų įsisavinimo tarp nuolat valgančių žmonių.
Kraujotakos sutrikimas: Paslėptas nuolatinio maitinimosi padarinys: paslėptas nuolatinio maitinimosi padarinys
Kraujotakos nukreipimas: Paslėptas nuolatinio maitinimosi padarinys: paslėptas nuolatinio maitinimosi padarinys
Kai žmonės valgo maistą stovėdami, širdies ir kraujagyslių sistemoje įvyksta reikšminga fiziologinė reakcija, nes kraujotaka persiskirsto visame kūne.
Kraujas, kuris paprastai valgant sėdint pirmenybę teiktų virškinimo sistemai, iš dalies nukreipiamas į kojų raumenis, kad išlaikytų pusiausvyrą ir laikyseną. Šis perskirstymas kenkia idealiai virškinimo funkcijai, nes sumažina skrandžio ir žarnyno aprūpinimą krauju.
Tyrimai rodo, kad toks kraujo perskirstymas gali sumažinti virškinimo efektyvumą iki 30 proc., todėl lėčiau įsisavinamos maistinės medžiagos ir gali atsirasti nemalonių pojūčių, tokių kaip pilvo pūtimas ir virškinimo sutrikimai.
Organizmas turi tai kompensuoti pratęsdamas virškinimo procesą ir taip sukeldamas nereikalingą medžiagų apykaitos įtampą.
Sutrikusi peristaltika: Kodėl jūsų žarnynas geriau dirba sėdint
Elegantiški, į bangas panašūs peristaltikossusitraukimai – sveiko virškinimo pagrindas – paprastai geriausiai veikia sėdint.
Stovint gravitacinės jėgos keičia šiuos ritmiškus raumenų judesius, kuriais maistas keliauja per virškinamąjį traktą.
Tyrimai rodo, kad vertikali laikysena sukuria pilvo raumenų įtampą , kuri gali apriboti natūralią šių susitraukimų eigą. Dėl šio sutrikimo gali sumažėti virškinimo efektyvumas, todėl maistas nevisiškai suskaidomas ir sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas.
Sėdima poza užtikrina idealią anatominę virškinimo organų padėtį, todėl skrandis, plonoji ir storoji žarnos išlaiko savo fiziologinę padėtį.
Tinkama padėtis palaiko nuoseklius ir koordinuotus susitraukimus, būtinus kruopščiam virškinimui ir atliekų šalinimui.
Streso ir virškinimo ryšys: Skubotas valgymas šiuolaikiniame gyvenime
Dažnai šiuolaikinis gyvenimo būdas verčia žmones valgyti stovint ar judant, o tai sukelia streso hormonų kaskadą, kuri tiesiogiai veikia virškinimo funkciją.
Kortizolis ir adrenalinas, išsiskiriantys skubant valgyti, nukreipia kraujotaką iš virškinamojo trakto į skeleto raumenis – organizmo reakcijos „kovok arba bėk” dalis.
Tyrimai rodo, kad valgant maistą streso sąlygomis, virškinimo fermentų gamyba sumažėja iki 30 %.
Be to, streso metu slopinamas klajoklio nervas, kuris yra būtinas tinkamam virškinimui, todėl sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas ir padidėja virškinamojo trakto diskomfortas.
Ši fiziologinė reakcija susiformavo siekiant išgyventi, o ne idealiai maitintis.
Ilgalaikis įprasto valgymo stovint poveikis sveikatai
Be tiesioginės reakcijos į stresą, nuolatinis valg ymas stovint turi reikšmingų ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Tyrimai rodo, kad įprastas valgymas stovint susijęs su padidėjusia virškinimo sutrikimų, įskaitant rūgšties refliuksą, gastritą ir dirgliosios žarnos sindromą, rizika.
Tyrimais nustatytas ryšys tarp vertikalios valgymo pozos ir laikui bėgant pablogėjusio maistinių medžiagų įsisavinimo, galinčio prisidėti prie subklinikinio mitybos trūkumo.
Be to, nerimą kelia ir metabolinės pasekmės – valgant stovint paprastai maistas suvartojamas greičiau, todėl sutrinka normalus insulino atsakas ir gali padidėti atsparumas insulinui.
Ilgus metus besitęsiantis toks valgymo būdas siejamas su padidėjusiu uždegiminių žymenų kiekiu ir sumažėjusiu klajoklio tonusu – abu šie veiksniai pripažįstami lėtinių ligų vystymosi prielaidomis.
Kultūriniai papročiai, kuriuose pirmenybė teikiama sėdimam valgymui siekiant užtikrinti virškinimo sistemos sveikatą
Įvairiose pasaulio tradicijose senovės kultūros išmintis, susijusi su tinkama valgymo laikysena, nuolat pirmenybę teikė sėdimai padėčiai, kad būtų užtikrintas idealus virškinimas ir bendra savijauta.
Japonų virtuvėje pabrėžiama seiza (oficialus klūpėjimas) valgant, kad būtų skatinamas sąmoningumas ir tinkamas virškinimas.
Viduržemio jūros regiono kultūrose taip pat valgoma ilgai sėdint šeimoje, kad būtų galima kruopščiai kramtyti ir atsipalaiduoti.
Indų ajurvedos praktikoje rekomenduojama sėdėti sukryžiavus kojas ant grindų, taip natūraliai įdarbinant pagrindinius raumenis, kurie palaiko virškinimo procesus.
Kinų medicinos tradicijos įspėja, kad valgant negalima stovėti, nes tai trikdo natūralią skrandžio padėtį ir či tėkmę.
Šiose praktikose bendrai pripažįstama, kad tinkama laikysena valgant daro didelę įtaką virškinimo veiksmingumui.
Praktiniai būdai, kaip įtraukti sėdimą valgymą į įtemptą gyvenimo būdą
Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai teikia pirmenybę efektyvumui, o ne sąmoningam valgymui, tačiau strategiškai planuojant galima įtraukti valgymą sėdint.
Specialistai rekomenduoja kasdien kalendoriuje numatyti specialų valgymo laiką ir laikyti jį nediskutuotinais susitikimais. Išankstinis maisto paruošimas pašalina pagundą paskubomis valgyti stovint. Net ir kompaktiškoje aplinkoje nustačius tam tikrą valgymo vietą, sukuriama psichologinė tinkamo elgesio valgymo metu užuomina.
Darbovietėse geresnį virškinimą skatina pertraukų kambariai, o ne pietų valgymas prie stalų. Net ir trumpi 15-20 minučių trukmės valgymai sėdint yra labai naudingi virškinimui, palyginti su alternatyviais valgymo būdais stovint.
Nuosekliai taikomos nedidelės korekcijos gali pakeisti mitybos įpročius nesutrikdydamos produktyvumo.