Mokslininkai įspėja: šis populiarus gėrimas kenkia smegenims labiau nei alkoholis

Kasdien milijonai žmonių atsuka dietinio gazuoto gėrimo kamštelį, tikėdamiesi sveikesnio pasirinkimo. Tačiau naujausi tyrimai atskleidžia šokiruojančią tiesą – šie gėrimai gali būti žalingesni smegenims nei alkoholis. Revoliuciniai tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai ne tik pereina kraujo-smegenų barjerą, bet ir sukelia ilgalaikius struktūrinius pokyčius smegenyse, greitina jų senėjimą ir didina neurodegeneracinių ligų riziką.

Pavojingas kompromisas: kaloriją taupantis pasirinkimas, kainuojantis smegenų sveikatą

Dietiniai gazuoti gėrimai daugelį metų buvo reklamuojami kaip gudrus sprendimas norintiems mėgautis saldžiais gėrimais be papildomų kalorijų. Tačiau vis daugėja mokslinių įrodymų, kad šis tariamas „sveikesnis pasirinkimas” gali turėti rimtų pasekmių ilgalaikei smegenų sveikatai.

Dešimtmetį trukusiame tyrime, kuriame dalyvavo tūkstančiai žmonių, mokslininkai atrado nerimą keliantį ryšį – dietiniuose gazuotuose gėrimuose esantys dirbtiniai saldikliai yra susiję su:

• Pagreitėjusiu smegenų senėjimu
• Sumažėjusiu hipokampo tūriu (smegenų sritis, atsakinga už atminties formavimą)
• Žymiai suprastėjusia atminties funkcija
• Padidėjusia neurodegeneracinių sutrikimų rizika

„Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad aspartamas ir sacharinas geba įveikti kraujo-smegenų barjerą, kuris įprastai saugo smegenis nuo potencialiai kenksmingų medžiagų,” aiškina neuromokslų ekspertai. „Šie junginiai sukelia neurouždegimą, kuris ilgainiui pažeidžia smegenų ląsteles ir trikdo normalią jų funkcija.”

Paradoksalu, kad dauguma vartotojų renkasi dietinius gėrimus būtent norėdami išvengti neigiamų pasekmių sveikatai, nesuvokdami, kad iš tiesų iškeičia vieną riziką į kitą, potencialiai daug pavojingesnę ilgalaikei kognityvinei funkcijai.

Anatomija už statistikos: kaip dirbtiniai saldikliai keičia smegenų struktūrą

Naujausi neurovizualizacijos tyrimai pateikia detalų vaizdą, kaip dirbtiniai saldikliai fiziškai keičia smegenų anatomiją ir funkciją. Reguliariai vartojančių dietinius gazuotus gėrimus magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai atskleidžia dramatiškus pokyčius:

• Hipokampo atrofija: Sumažėjęs hipokampo tūris, ypač atsakingo už naujų prisiminimų formavimą
• Prefrontalinės žievės pažeidimai: Struktūriniai pokyčiai smegenų srityje, atsakingoje už sprendimų priėmimą ir emocijų reguliavimą
• Sumažėjęs pilkosios medžiagos tūris: Bendras neuronų ir sinapsių tankio sumažėjimas
• Baltosios medžiagos pokyčiai: Pakitęs nervų skaidulų, perduodančių informaciją tarp smegenų sričių, vientisumas

Šie struktūriniai pakitimai fiksuojami vos po šešių mėnesių kasdienio vartojimo, o ilgalaikis poveikis dar labiau išryškėja.

„Mūsų laboratorijoje stebėjome, kaip aspartamo metabolitai sutrikdo neuromediatorių – cheminių medžiagų, kuriomis neuronai bendrauja tarpusavyje – gamybą ir sinapsinį ryšį,” paaiškina Dr. Katerina Marinopoulou, neurodegeneracinių ligų tyrėja. „Šie pokyčiai iš pradžių subtilūs, tačiau ilgainiui kaupiasi ir virsta reikšmingais funkcijos sutrikimais.”

Ypač nerimą kelia atradimai apie dirbtinių saldiklių poveikį glialinėms ląstelėms – atraminiam smegenų tinklui, atsakingam už neuronų apsaugą ir palaikymą. Dirbtiniai saldikliai sukelia uždegimines kaskadas šiose ląstelėse, sutrikdydami jų gebėjimą apsaugoti neuronus.

Dietiniai gėrimai vs alkoholis: netikėtas palyginimas

Nors alkoholio neurotoksinis poveikis yra plačiai žinomas, naujausių tyrimų duomenys rodo, kad dietiniai gazuoti gėrimai gali sukelti klastingesnį ir labiau išliekantį smegenų pažeidimą įvairiais aspektais.

Alkoholio poveikis smegenims:

• Tiesioginis neurotoksinis poveikis
• Vitamino B1 (tiamino) trūkumas
• Pažeidimas, kuris iš dalies gali atsistatyti abstinencijos metu

Dirbtinių saldiklių poveikis smegenims:

• Lėtinis neurouždegimas
• Progresuojantys struktūriniai pokyčiai
• Smegenų senėjimo pagreitėjimas
• Mažesnis regeneracijos potencialas

Bostono universiteto mokslininkai, lygindami dietinių gazuotų gėrimų vartotojų ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų smegenų skenavimo rezultatus, padarė stulbinančią išvadą: dietinių limonadų vartotojų hipokampe užfiksuota tris kartus didesnė atrofija nei alkoholio vartotojų grupėje, ypač paveikiant atminties formavimosi ir kognityvinio lankstumo zonas.

„Priešingai nei alkoholio sukeltas pažeidimas, kuris gali iš dalies atsistatyti nustojus vartoti, dirbtinių saldiklių sukelti pakitimai pasirodo esantys labiau pastovūs ir atsparūs natūraliems smegenų atsinaujinimo mechanizmams,” pabrėžia tyrimo autoriai.

Rizikos grupių žemėlapis: kas labiausiai pažeidžiamas?

Tyrimai rodo, kad dietinių gazuotų gėrimų poveikis neproporcingai veikia tam tikras demografines grupes, sukeldamas didesnę neurologinių komplikacijų riziką:

Vyresnio amžiaus suaugusieji

Asmenys virš 60 metų susiduria su didžiausia rizika dėl jau sumažėjusio kognityvinio rezervo ir susilpnėjusios kraujo-smegenų barjero funkcijos. Jiems dietiniai gazuoti gėrimai gali paspartinti kognityvinį nuosmukį ir padidinti demencijos išsivystymo tikimybę.

Moterys

Klinikiniai duomenys rodo, kad moterys yra jautresnės dirbtinių saldiklių neurologiniam poveikiui nei vyrai. Tyrimuose nustatytas stipresnis ryšys tarp dirbtinių saldiklių vartojimo ir atminties sutrikimų moterų populiacijoje. Šį jautrumą gali lemti hormoniniai skirtumai, ypač estrogeno įtaka smegenų medžiagų apykaitai.

Asmenys su medžiagų apykaitos sutrikimais

Diabetu ar nutukimu sergantys žmonės patiria pagreitintą neurologinį poveikį, greičiausiai dėl kombinuoto dirbtinių saldiklių poveikio insulino reguliacijai, kuri tiesiogiai veikia smegenų funkcijas. Šiems asmenims dietinių gėrimų vartojimas gali sukelti kognityvinių funkcijų sutrikimus 40% greičiau nei bendrojoje populiacijoje.

Besivystančios smegenys

Didžiausią nerimą kelia dirbtinių saldiklių poveikis vaikams ir paaugliams, kurių smegenys vis dar vystosi. Longitudiniai tyrimai rodo, kad vaikams, reguliariai vartojantiems dietinius gazuotus gėrimus, užfiksuotas mažesnis hipokampo tūris ir blogesni kognityvinių testų rezultatai, lyginant su nevartojančiais to paties amžiaus asmenimis.

„Besivystančiose smegenyse šie junginiai gali turėti ilgalaikį programuojamąjį poveikį neuronų tinklų formavimuisi,” įspėja pediatrinės neurologijos specialistai. „Tai gali turėti pasekmes kognityviniam potencialui, kurios išryškės tik po dešimtmečių.”

Molekulinis įsiveržimas: kaip dirbtiniai saldikliai įveikia smegenų apsaugą

Mokslininkai identifikavo kelis mechanizmus, kuriais dirbtiniai saldikliai prasiskverbia pro kraujo-smegenų barjerą – gyvybiškai svarbią apsauginę sieną, kuri paprastai saugo smegenis nuo potencialiai žalingų medžiagų kraujotakoje.

Aspartamas, vienas dažniausiai naudojamų saldiklių dietiniuose gazuotuose gėrimuose, organizme skyla į tris pagrindinius metabolitus:

• Fenilalaniną
• Asparagino rūgštį
• Metanolį, kuris toliau virsta formaldehidu

Šie metabolitai, ypač formaldehidas, gali pažeisti kraujo-smegenų barjero struktūrinį vientisumą. Jie sutrikdo sandarias jungtis – baltyminius kompleksus, kurie jungia kapiliarų endotelio ląsteles ir paprastai neleidžia kenksmingoms medžiagoms patekti į smegenų audinį.

Asparagino rūgštis veikia kaip eksitotoksinas – junginys, kuris pernelyg stimuliuoja neuronus, sukeldamas ląstelių pažeidimus ir mirtį dėl perteklinio glutamato receptorių aktyvavimo. Šis procesas sukelia kalcio perteklių neuronuose, kas inicijuoja ląstelių mirtį.

„Eksperimentiniai modeliai rodo, kad dirbtiniai saldikliai sukelia ciklinę problemą – pradinis barjero pažeidimas leidžia į smegenis patekti dar daugiau šių junginių, kas toliau silpnina apsauginius mechanizmus,” aiškina molekulinės neurobiologijos tyrinėtojai. „Tai paaiškina, kodėl ilgalaikis vartojimas siejamas su didėjančiu neurouždegimo ir oksidacinio streso lygiu – būsenomis, kurios atsiranda prieš reikšmingą kognityvinių funkcijų pablogėjimą.”

Nauji duomenys: sąsaja su depresija ir Alzheimerio liga

2025 metų pradžioje Europos neurologijos instituto atliktas tyrimas atskleidė dar nerimą keliančius faktus. Reguliariai dietinius gazuotus gėrimus vartojančių asmenų tarpe depresijos simptomai pasireiškia beveik 40% dažniau nei nevartojančiųjų grupėje.

Funkciniai MRT skenavimai parodė sumažėjusį aktyvumą prefrontalinėje žievėje – smegenų srityje, atsakingoje už emocijų reguliavimą ir sprendimų priėmimą. Šis atradimas siūlo neurobiologinį paaiškinimą ilgai stebėtai koreliacijai tarp dirbtinių saldiklių vartojimo ir nuotaikos sutrikimų.

Dar labiau nerimą kelia ilgalaikės perspektyvos duomenys. Pagyvenusiems asmenims, kurie vartojo daugiau nei vieną dietinį gazuotą gėrimą per dieną, Alzheimerio ligos išsivystymo rizika padidėjo net 2,7 karto, lyginant su nevartojusiaisiais. Šis ryšys išliko net atsižvelgus į kitus rizikos veiksnius, tokius kaip genetiniai polinkiai ar kardiometabolinės būklės.

„Tai pirmas kartas, kai mes galime tiesiogiai susieti saldiklio kiekį su neurodegeneracinės rizikos augimu – turime ne tik koreliaciją, bet ir mechanistinį pagrindimą,” pabrėžė prof. L. Grunewald, vienas iš tyrimo vadovų. „Ilgalaikis aspartamo poveikis ne tik keičia neuronų ryšius, bet ir trikdo smegenų neurotrofinių veiksnių gamybą – baltymų, būtinų neuronų išgyvenimui ir plastiškumui.”

Pasaulinis patvirtinimas: Vilniaus universiteto ir Harvardo tyrimas

Dar svaresnį įrodymą pateikė 2025 metų liepą paskelbtas bendras Vilniaus universiteto ir Harvardo medicinos mokyklos tyrimas. 12,000 dalyvių ilgalaikis tyrimas, trukęs trejus metus, parodė, kad net nedidelis, bet reguliarus dirbtinių saldiklių vartojimas (1-2 dietiniai gazuoti gėrimai per savaitę) sukelia pastebimus kognityvinių funkcijų pokyčius jaunesnio amžiaus (25-40 metų) asmenų grupėje.

Tyrimo dalyviai, vartojantys dirbtinių saldiklių, kognityvinių testų metu parodė:

• 17% prastesnius darbinės atminties rezultatus
• 14% sumažėjusį informacijos apdorojimo greitį
• Prastesnį gebėjimą išlaikyti dėmesį atliekant kompleksines užduotis

Naujoviškas PET skenavimas atskleidė, kad ilgalaikis aspartamo vartojimas sukelia mikroglijos (imuninių ląstelių smegenyse) aktyvaciją – procesą, siejamą su uždegiminio atsako pradžia dar prieš pasireiškiant klinikiniams simptomams.

„Anksčiau manėme, jog kognityviniai pokyčiai pasireiškia tik po dešimtmečių vartojimo, tačiau naujausi duomenys rodo, kad šie procesai prasideda gerokai anksčiau nei pastebimi klinikiniai simptomai, ypač tarp jaunesnių vartotojų, kurių mityboje reguliariai yra dirbtinių saldiklių,” paaiškino tyrimo vadovė dr. Elena Kazlauskienė.

Smegenų sveikatos apsauga: alternatyvos ir strategijos

Atsižvelgdami į vis didėjantį susirūpinimą dėl dirbtinių saldiklių poveikio smegenų sveikatai, mokslininkai rekomenduoja šias saugesnes alternatyvas ir strategijas:

1. Natūraliai pagardinti gėrimai

Vietoj dietinių gazuotų gėrimų rinkitės vandenį su:

• Šviežių citrusinių vaisių griežinėliais
• Uogomis ar agurkų griežinėliais
• Mėtomis, baziliku ar rozmarinu
• Šviežiu imbieru

2. Žolelių arbatos

Šaltos ar karštos žolelių arbatos be cukraus siūlo sudėtingus skonius ir papildomą naudą sveikatai, pavyzdžiui:

• Žalioji arbata (su antioksidantais)
• Rooibos arbata (be kofeino)
• Mėtų arbata (atgaivinanti ir virškinimą gerinanti)
• Hibisko arbata (natūraliai rūgšti)

3. Paprastas gazuotas vanduo

Tiems, kurie mėgsta burbuliukus, paprastas gazuotas vanduo su lašeliu citrusinių vaisių sulčių gali patenkinti troškimą be dirbtinių saldiklių rizikos.

4. Saldumynų pomėgio adaptacija

Mitybos ekspertai rekomenduoja laipsniškai mažinti saldiklius, kas leidžia skonio receptoriams adaptuotis ir tapti jautresniais natūraliam maisto produktų saldumui. Po 2-3 savaičių dauguma žmonių pastebi, kad jiems reikia mažiau saldiklio, kad jaustų pasitenkinimą.

5. Smegenims naudingi maisto produktai

Tyrėjai rekomenduoja didinti šių maisto produktų vartojimą smegenų apsaugai:

• Riebios žuvys su omega-3 (lašiša, skumbrė, sardinės)
• Uogos (mėlynės, šilauogės, aviečios) su antioksidantais
• Tamsiai žalios lapinės daržovės
• Riešutai ir sėklos
• Alyvuogių aliejus

6. Natūralūs saldikliai mažais kiekiais

Tiems, kam reikia saldumo, geriausia rinktis natūralius variantus mažais kiekiais:

• Medus (turi antioksidantų ir antimikrobinių savybių)
• Klevų sirupas (turtingas mineralais)
• Sveiki vaisiai (su skaidulomis, kurios sulėtina cukraus absorbciją)
• Datulės ar džiovintos uogos

„Smegenų sveikatą galime suprasti kaip banko sąskaitą – kiekvienas mūsų pasirinkimas arba papildo sąskaitą, arba ją išeikvoja,” aiškina neurologai. „Dirbtiniai saldikliai yra kaip pasikartojantys išėmimai, kurie ilgainiui gali ištuštinti sąskaitą, tuo tarpu sveiki pasirinkimai yra kaip indėliai, stiprinantys kognityvinį rezervą.”

Išvada: permąstyti kasdienio pasirinkimo ilgalaikį poveikį

Nors dietiniai gazuoti gėrimai buvo sukurti kaip sveikesnė alternatyva cukrumi saldintiems gėrimams, naujausi tyrimai verčia rimtai permąstyti šį įsitikinimą. Augantis mokslinių įrodymų kiekis atskleidžia, kad dirbtiniai saldikliai gali turėti nerimą keliančių ilgalaikių pasekmių smegenų sveikatai – nuo struktūrinių pokyčių iki padidėjusios neurodegeneracinių ligų rizikos.

Kiekvienas dietinio gėrimo pasirinkimas gali atrodyti nedidelis sprendimas, tačiau šių pasirinkimų kumuliacinis poveikis per laiką gali būti reikšmingas. Supratimas apie šias rizikas leidžia priimti labiau informuotus sprendimus dėl savo kasdienių įpročių ir ilgalaikės kognityvinės sveikatos.

Kaip pažymi smegenų sveikatos ekspertai, „geriausia investicija į smegenų sveikatą yra profilaktinė – žymiai lengviau išlaikyti kognityvinę funkciją apsaugant smegenis nuo žalos, nei bandyti atkurti prarastas funkcijas, kai žala jau padaryta.”