Mokslininkai nustatė somnolektiną, naują hormoną, kurį REM miego metu gamina pagumburis ir kuris slopina apetitą. Šis hormonas jungiasi prie virškinimo sistemos receptorių, slopina grelino gamybą ir mažina naktinį alkį. Somnolektinas yra evoliucinė adaptacija, neleidžianti maitintis pažeidžiamais miego laikotarpiais. Jo kiekis svyruoja priklausomai nuo cirkadinio ritmo ir pasiekia maksimumą gilaus miego metu. Šis atradimas turi didelę reikšmę gydant naktinio valgymo sindromą ir kuriant naujus svorio valdymo būdus tiems, kurių miego ir apetito ciklai sutrikę.
Mokslas apie naujai atrastą miego hormoną
Nors mokslininkai jau seniai suprato miego ir medžiagų apykaitos ryšį, naujausiais tyrimais nustatytas konkretus hormonas, kuris miego metu slopina apetitą. Šį hormoną, preliminariai pavadintą „somnolektinu”, REM miego fazių metu gamina pagumburis.
Laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad somnolektinas prisijungia prie virškinimo sistemos receptorių ir laikinai slopina grelino– hormono, atsakingo už alkio signalus – gamybą.
Somnolektino koncentracija pasiekia aukščiausią lygį gilaus miego metu, todėl sveiki miegantys žmonės retai jaučia alkį naktį.
Mokslininkai mano, kad šis mechanizmas išsivystė tam, kad būtų išvengta medžioklės ar maitinimosi pažeidžiamais miego laikotarpiais, ir tai yra svarbus išlikimo prisitaikymas, kuris ir toliau reguliuoja šiuolaikinio žmogaus medžiagų apykaitą.
Kaip šis hormonas sąveikauja su mūsų cirkadiniu ritmu
Somnolektinas tiksliai sinchronizuojasi su organizmo cirkadiniu ritmu, kylančiu ir krintančiu pagal nuspėjamą 24 valandų ciklą. Jo kiekis pradeda didėti likus maždaug dviem valandoms iki įprastinės miego pradžios, o didžiausias pasiekia vidurinę miego ciklo fazę.
Šis laikas sutampa su sumažėjusiu aktyvumu alkį stimuliuojančiose smegenų srityse, ypač pagumburyje. Tyrimai rodo, kad cirkadinio ritmo sutrikimai, pavyzdžiui, dirbant pamaininį darbą arba vėluojant lėktuvui, gali smarkiai pakeisti somnolektino gamybos dėsningumus, o tai gali paaiškinti padidėjusį apetitą, kuris dažnai pasireiškia miego sutrikimų metu.
Atrodo, kad hormono gamybą reguliuoja ir šviesos poveikis, ir maitinimosi grafikas, o tai leidžia manyti, kad yra keli būdai, kuriais galima imtis terapinės intervencijos.
Poveikis naktinio valgymo sindromui ir miego sutrikimams
Naktinio valgymo sindromo ir miego sutrikimų pasekmės
Somnolektino gamybos sutrikimas gali būti labai svarbus naktinio valgymo sindromo (NES) – sutrikimo, kuriam būdingi pasikartojantys vakarinės hiperfagijos epizodai ir naktiniai prabudimai su maisto vartojimu – etiologijai.
Mokslininkai daro prielaidą, kad asmenims, sergantiems NES, būdingi nenormalūs somnolektino sekrecijos dėsningumai, galintys paaiškinti, kodėl jie jaučia alkį miego metu.
Taip pat miego sutrikimai, dėl kurių sutrinka miego architektūra, gali trikdyti somnolektino išsiskyrimą, todėl atsiranda dvikryptis ryšys tarp sutrikusio miego ir pakitusio apetito reguliavimo.
Šios išvados rodo galimus terapinius metodus, nukreiptus į somnolektino kelius NES gydymui.
Hormonų lygio normalizavimas taikant miego higienos intervencijas arba farmakologines priemones galėtų padėti atkurti tinkamą naktinį apetito slopinimą.
Galimas terapinis pritaikymas svorio valdymui
Atsižvelgdami į somnolektino apetitą slopinančias savybes miego metu, mokslininkai tiria keletą perspektyvių terapinių pritaikymų svorio valdymui.
Pirmieji tyrimai rodo, kad sintetiniai somnolektino analogai galėtų padėti asmenims, kurių miego ir apetito ciklai sutrikę. Atliekant klinikinius tyrimus tiriami laikino atpalaidavimo preparatai, kurie imituoja natūralius naktinius hormonų svyravimus, nedarydami įtakos dienos medžiagų apykaitai.
Mokslininkai taip pat tiria galimus kombinuotus gydymo būdus su esamais svorio reguliavimo vaistais. Šie metodai gali būti ypač naudingi pacientams, kurių nutukimas susijęs su miego sutrikimais.
Be to, mokslininkai kuria diagnostines priemones somnolektino trūkumui nustatyti, kurios galėtų padėti individualizuoti gydymo strategijas pacientams, turintiems problemų dėl valgymo naktį ir svorio augimo.
Miego kokybės ir metabolinės sveikatos ryšys
Nors mokslininkai toliau tiria somnolektino terapinį potencialą, vis daugiau įrodymų rodo, kad miego kokybė tiesiogiai veikia medžiagų apykaitos sveikatą įvairiais fiziologiniais keliais.
Prastas miegas sutrikdo hormonų pusiausvyrą, daro įtaką jautrumui insulinui ir gliukozės apykaitai. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas didina grelino kiekį ir mažina leptino kiekį, todėl susidaro fiziologinė būsena, skatinanti alkį ir kalorijų suvartojimą.
Lėtiniai miego sutrikimai susiję su dažnesniu nutukimu, 2 tipo diabetu ir metaboliniu sindromu.
Somnolektino atradimas yra trūkstama grandis, padedanti suprasti, kaip organizmas natūraliai reguliuoja apetitą miego ciklų metu, ir leidžianti manyti, kad miego optimizavimas gali būti toks pat svarbus, kaip ir mitybos intervencijos, siekiant palaikyti medžiagų apykaitos homeostazę.
