Moksliniai tyrimai patvirtina, kad bendravimas su šunimis teikia išmatuojamą fiziologinę naudą. Trumpi 10 minučių užsiėmimai glostant ar žaidžiant su šunimis sumažina kortizolio kiekį, kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį 5-10 %. Tai vyksta dėl padidėjusio oksitocino išsiskyrimo ir parasimpatinės nervų sistemos suaktyvėjimo. Stresą mažinantis poveikis labiausiai pasireiškia didelį stresą patiriantiems asmenims ir veikia įvairiose sąveikos rūšyse. Šie fiziologiniai pokyčiai paaiškina, kodėl bendravimas su šunimis teikia tokią didelę sveikatingumo naudą, neapsiribojant emocine parama.
Šunų ir žmonių streso mažinimo mokslas
Pradėję tyrinėti fiziologinį žmogaus ir šuns sąveikos poveikį, mokslininkai nustatė, kad išmatuojamai sumažėja kortizolio kiekis, kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Šie rezultatai buvo pakartoti įvairiose įstaigose, įskaitant ligonines, universitetus ir terapijos centrus.
Mechanizmas yra susijęs su hormonu oksitocinu, kurio kiekis padidėja teigiamo bendravimo su šunimis metu. Šis hormonas neutralizuoja streso hormonus ir skatina pasitikėjimo ir prisirišimo jausmą. Be to, šunų glostymas stimuliuoja parasimpatinės nervų sistemos veiklą ir sukelia organizmo atsipalaidavimo reakciją.
Tyrimai rodo, kad net trumpi 10 minučių trukmės užsiėmimai su terapiniais šunimis gali duoti didelę fiziologinę naudą, todėl bendravimas su šunimis yra paprasta, bet veiksminga streso valdymo priemonė.
Fiziologinio bendravimo su šunimis poveikio matavimas
Nors anekdotiniai duomenys jau seniai byloja apie šunų turėjimo naudą, modernios biomedicinos priemonės dabar suteikia kiekybinių duomenų apie fiziologinius pokyčius, vy kstančius žmogui ir šuniui bendraujant.
Mokslininkai naudoja nešiojamus monitorius, kad realiuoju laiku stebėtų širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijas šunų sąveikos metu. Tyrimai rodo, kad per kelias minutes nuo šuns paglostymo kraujospūdis sumažėja 5-10 proc. ir sumažėja kortizolio kiekis.
Širdies ritmo kintamumo matavimai rodo, kad pagerėjo autonominės nervų sistemos veikla, iš simpatinės (kovos arba bėgimo) pereinant į parasimpatinę (poilsio ir virškinimo).
Šie fiziologiniai rodikliai koreliuoja su subjektyviais pranešimais apie sumažėjusį nerimą. Išmatuojamas poveikis labiausiai pasireiškia asmenims, patiriantiems didelį stresą, ir išlieka nuoseklus įvairiose demografinėse grupėse.
Kaip skirtingi bendravimo su šunimis tipai veikia kraujospūdį
Kaip žmogaus ir šuns sąveikos ypatumai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą? Tyrimai rodo, kad skirtingos dalyvavimo formos sukelia skirtingą kraujospūdžio reakciją. Aktyviai žaidžiant kraujospūdis sumažėja iš karto, bet laikinai, o ramūs glostymo seansai sukelia ilgesnį poveikį. Tyrimai rodo, kad vos 10 minučių glostant šunį sistolinis spaudimas gali sumažėti 5-10 mmHg.
Įdomu tai, kad net ir kalbėjimasis su šunimis duoda išmatuojamą naudą – kai kuriems tiriamiesiems diastolinis spaudimas sumažėjo maždaug 7 mmHg. Pasivaikščiojimas su šunimis sujungia širdies ir kraujagyslių mankštą su bendravimu, taip sukurdamas dvigubą terapinį poveikį.
Asmenims, sergantiems hipertenzija, reguliarus ir ramus bendravimas yra naudingiausias siekiant išlaikyti sveikesnį kraujospūdį ilgą laiką.
Už širdies ribų: Šunų šeimininkavimo nauda sveikatai
Už širdies ribų: Šunų šeimininkavimo nauda sveikatai
Šunų draugijos nauda širdies ir kraujagyslių sistemai yra tik vienas iš aspektų, kaip šunys gerina žmonių sveikatą. Tyrimai rodo, kad šunų šeimininkai patiria mažesnį kortizolio kiekį, t. y. mažiau reaguoja į stresą kasdienės veiklos metu. Reguliarus šunų vedžiojimas prisideda prie geresnio fizinio pasirengimo: šunų savininkai per savaitę vidutiniškai mankštinasi 300 minučių, o šunų nevedžiotojai – 168 minutes.
Šunys taip pat labai naudingi psichikos sveikatai – tyrimai rodo, kad jų šeimininkams sumažėja depresijos ir nerimo simptomų. Augintinio priežiūros rutina sukuria sveiką kasdienę struktūrą, o socialiniai ryšiai, kuriuos padeda užmegzti šuo, padeda išvengti izoliacijos, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Ši psichosocialinė nauda papildo fiziologinius patobulinimus ir sukuria visapusišką sveikatą stiprinantį ryšį.
Terapiniai šunys klinikinėje aplinkoje: Įrodymais pagrįsti rezultatai
Naujausiais klinikiniais tyrimais nustatytas terapinių šunų veiksmingumas formalizuotoje sveikatos priežiūros aplinkoje. Tyrimai rodo, kad pacientų nerimas hospitalizavimo metu gerokai sumažėja, o kortizolio lygis po bendravimo su šunimis sumažėja iki 24 %.
Reabilitacijos įstaigose terapiniai šunys padeda pagerinti motorines funkcijas ir dalyvavimą terapijoje. Vaikų pacientams, dalyvaujant terapiniams šunims, pastebimai sumažėja skausmo pojūtis procedūrų metu, o kai kurios ligoninės praneša, kad skausmą malšinančių vaistų prašoma 30 proc. mažiau.
Psichikos sveikatos įstaigose fiksuojama, kad pacientams, sergantiems PTSS, depresija ir nerimo sutrikimais, po struktūruotų terapinių šunų užsiėmimų sumažėja simptomų. Be to, sveikatos priežiūros darbuotojai patiria mažiau streso darbe, kai reguliariai lankosi su terapiniais šunimis.
Šunų terapijos taikymas kasdienėje sveikatingumo rutinoje
Trys paprasti būdai gali padėti žmonėms įtraukti bendravimą su šunimis į kasdienę sveikatingumo rutiną be klinikinės priežiūros. Pirma, reguliarūs 15 minučių trukmės žaidimai su šunimis skatina endorfinų išsiskyrimą ir mažina kortizolio kiekį. Tyrimai rodo, kad toks trumpas bendravimas gali sumažinti kraujospūdį 5-10 % per vieną seansą.
Antra, sąmoningo glostymo praktika, kai glostant šunį susitelkiama tik į lytėjimo pojūtį, sujungia streso mažinimo naudą su sąmoningumo technikomis.
Trečia, rytinis ar vakarinis pasivaikščiojimas su šunimi duoda dvejopą naudą: širdies ir kraujagyslių mankšta kartu su dokumentais patvirtintu raminamuoju šunų draugijos poveikiu. Tokia veikla reikalauja minimalių laiko sąnaudų, tačiau duoda išmatuojamą fiziologinę naudą.
