Naujausi Kopenhagos universitete atlikti tyrimai rodo, kad O grupės kraujas yra susijęs su ilgesniu amžiumi. Daugiau nei milijono dalyvių duomenys rodo, kad žmonių, turinčių O grupės kraują, mirtingumo rizika yra 9 % mažesnė. Ši kraujo grupė siejama su mažesniu širdies ir kraujagyslių ligų skaičiumi , mažesniu krešėjimo veiksnių kiekiu ir geresnėmis uždegiminėmis reakcijomis. Mokslininkai mano, kad šie apsauginiai biologiniai mechanizmai prisideda prie ilgesnio gyvenimo. Kraujo grupių ir sveikatos būklės ryšys neapsiriboja šiomis pirminėmis išvadomis.
Perversmą sukėlęs tyrimas, siejantis kraujo grupę ir ilgaamžiškumą
2019 m. Kopenhagos universiteto mokslininkai paskelbė svarbų tyrimą, kuriame nagrinėjamas kraujo grupių ir žmogaus gyvenimo trukmės ryšys. Jų tyrime buvo analizuojami daugiau kaip 1 mln. dalyvių sveikatos duomenys, gauti per 30 metų laikotarpį.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad O kraujo grupę turinčių asmenų mirtingumo rizika buvo 9 % mažesnė, palyginti su kitomis kraujo grupėmis. Tyrėjai nustatė, kad O grupės kraujo turėtojai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir tam tikrais vėžiniais susirgimais.
Atliekant tyrimą buvo kontroliuojami gyvenimo būdo veiksniai, todėl galima daryti prielaidą, kad ilgaamžiškumo pranašumą lemia biologiniai mechanizmai. O tipo kraujyje yra mažiau krešėjimo veiksnių ir jis geriau reaguoja į uždegimus, o tai gali paaiškinti jo apsauginį poveikį.
Šie atradimai atveria naujus prevencinės medicinos kelius, pritaikytus kraujo grupei.
Keturių pagrindinių kraujo tipų ir jų savybių supratimas
Žmogaus kraujo grupių sistemą sudaro keturios pagrindinės grupės: A, B, AB ir O. Kiekvieną jų skiria specifiniai antigenai, esantys ant raudonųjų kraujo kūnelių. A tipo kraujo kūne yra tik A antigenai, o B tipo – tik B antigenai. AB tipas turi ir A, ir B antigenų, todėl asmenys yra universalūs transfuzijų gavėjai.
O tipo kraujyje nėra abiejų antigenų, todėl šie asmenys gali būti bet kurios kraujo grupės donorais.
Be to, kiekvieną grupę dar labiau apibūdina Rh faktorius (teigiamas arba neigiamas). Šių paveldimų kraujo grupių pasiskirstymas pasaulyje skiriasi: dažniausiai pasaulyje paplitusi O, po jos seka A, B ir AB, tačiau paplitimas įvairiose populiacijose labai skiriasi.
Kodėl O grupės nešiotojai gali būti pranašesni dėl ilgaamžiškumo
Keletas epidemiologinių tyrimų rodo, kad O tipo kraujo nešiotojai gali būti ilgaamžiškesni, palyginti su kitų kraujo grupių nešiotojais.
Mokslininkai šį galimą pranašumą sieja su mažesne O tipo kraujo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tromboze ir tam tikrais vėžiniais susirgimais. Kadangi O tipo kraujo turėtojai neturi A ir B antigenų, sumažėja uždegiminės reakcijos ir kraujo krešėjimo tendencijos, galinčios sukelti širdies priepuolius ir insultus.
O tipo asmenys taip pat pasižymi didesniu atsparumu sunkiai maliarijai ir tam tikroms bakterinėms infekcijoms. Jų imuninė sistema dažnai veiksmingiau reaguoja į patogenus.
Šie apsauginiai veiksniai gali bendrai prisidėti prie ilgesnės gyvenimo trukmės, nors tyrėjai pabrėžia, kad kraujo grupė yra tik vienas iš sudėtingos ilgaamžiškumą lemiančių veiksnių visumos.
Kraujo grupės įtakos senėjimui biologiniai mechanizmai
Mokslininkai nustatė ne tik stebimus ilgaamžiškumo modelius, bet ir konkrečius biologinius mechanizmus, kuriais kraujo grupės daro įtaką senėjimo procesams ląsteliniu ir molekuliniu lygmenimis.
Tyrimai atskleidė, kad O tipo kraujo nešiotojai pasižymi mažesniais sisteminio uždegimo žymenimis ir mažesniu oksidaciniu stresu – dviem svarbiausiais ląstelių senėjimo veiksniais. A ir B antigenų nebuvimas gali apsaugoti nuo tam tikrų su amžiumi susijusių ligų, nes keičiasi ląstelių reakcija į aplinkos stresorius.
Be to, O tipo asmenims paprastai būdingi efektyvesni kraujo krešėjimo profiliai ir geresni širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos rodikliai. Kraujo grupės genetikos ir telomerų ilgio – pagrindinio biologinio senėjimo požymio – ryšys rodo, kad paveldėti kraujo grupės antigenai gali turėti esminės įtakos tam, kaip mūsų ląstelės patiria laiką.
Geografiniai kraujo grupių ilgaamžiškumo modelių skirtumai
Nors genetiniai dėsningumai turi įtakos ilgaamžiškumui visose populiacijose, kraujo grupės ir gyvenimo trukmės ryšys įvairiuose geografiniuose regionuose ir etninėse grupėse labai skiriasi.
Tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regionuose A kraujo grupę turintys asmenys dažnai pasižymi ilgesne gyvenimo trukme, o Rytų Azijos populiacijose B grupės kraujas yra labiau susijęs su ilgesne gyvenimo trukme. Skandinavijoje atlikti tyrimai rodo, kad O tipo kraujo turėtojams gali būti mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o tai ypač svarbu regionuose, kuriuose tradiciškai maitinamasi daug riebalų.
Tikėtina, kad šie geografiniai skirtumai atsirado dėl bendros evoliucijos, susijusios su regioniniais ligų modeliais, mitybos adaptacija ir aplinkos veiksniais. Mokslininkai pabrėžia, kad regioniniai skirtumai išryškina sudėtingą genetikos ir aplinkos sąveiką, lemiančią kraujo grupės įtaką ilgaamžiškumui.
Kaip kraujo grupė veikia ligų riziką ir imuninę funkciją
Kraujo grupė yra svarbus veiksnys, lemiantis polinkį į ligas ir imuninio atsako veiksmingumą, todėl susidaro skirtingi įvairių sveikatos sutrikimų rizikos profiliai. Tyrimai rodo, kad O grupės asmenys paprastai mažiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau yra labiau pažeidžiami tam tikrų infekcijų.
Priešingai, A tipo viruso nešiotojams būdinga didesnė kasos ir skrandžio vėžio rizika.
Šie ryšiai susiję su kraujo grupės antigenų įtaka uždegiminiams procesams ir imuninės sistemos reguliavimui. Konkrečių antigenų buvimas turi įtakos tam, kaip organizmas reaguoja į patogenus, ir reguliuoja autoimunines reakcijas. Be to, kraujo grupei būdingi žarnyno mikrobiomo pokyčiai turi įtakos bendrai imuninės sistemos funkcijai ir gali paaiškinti pastebėtus skirtingų kraujo grupių atsparumo ligoms ir ilgaamžiškumo skirtumus.
Gyvensenos veiksniai, sąveikaujantys su kraujo grupės genetika
Nors kraujo grupę daugiausia lemia genetiniai veiksniai, nauji moksliniai tyrimai rodo, kad gyvenimo būdo pasirinkimai iš esmės lemia tai, kaip šie genetiniai polinkiai pasireiškia sveikatai.
Ypač didelę įtaką daro mityba, nes tyrimai rodo, kad A kraujo grupę turintiems asmenims gali būti naudinga augalinė mityba, o O grupės asmenys dažnai efektyviau perdirba gyvūninius baltymus. Fizinio krūvio intensyvumo reikalavimai taip pat skiriasi priklausomai nuo kraujo grupės, o B grupei priklausantys asmenys palankiai reaguoja į vidutinio intensyvumo, įvairią fizinę veiklą.
Įvairioms kraujo grupėms būdingi skirtingo veiksmingumo streso valdymo metodai, o meditacija duoda daugiau naudos AB grupės asmenims, kurie paprastai labiau reaguoja į stresą.
Kraujo grupių tyrimų ir sveikatos istorinės perspektyvos
Kaip mūsų supratimas apie kraujo grupes evoliucionavo nuo senovinio smalsumo iki medicininės būtinybės? Kelionė prasidėjo 1901 m., kai Karlas Landšteineris atrado ABO kraujo grupių sistemą ir už tai 1930 m. gavo Nobelio premiją.
Iki šio atradimo kraujo perpylimas buvo pavojingas lošimas, galėjęs baigtis mirtimi.
Praktinės sveikatos rekomendacijos pagal jūsų kraujo klasifikaciją
Nors moksliniai tyrimai šioje srityje ir toliau plėtojami, atsirado keletas praktinių sveikatos rekomendacijų asmenims, atsižvelgiant į jų kraujo klasifikaciją.
O tipo asmenims gali būti naudinga daug baltymų turinti mityba ir intensyvi fizinė veikla, ribojant kviečių ir pieno produktų vartojimą. Asmenims, kurių kraujyje yra A tipo kraujo, dažnai tinka vegetariška mityba ir švelni mankšta, pavyzdžiui, joga ar taiči.
B tipo asmenims paprastai tinka subalansuota visavalgė mityba, vengiant vištienos ir tam tikrų ankštinių daržovių. AB tipo asmenims rekomenduojama daugiausia augalinė mityba su saikingu jūros gėrybių vartojimu.
Nepriklausomai nuo kraujo grupės, pagrindinės sveikatos praktikos išlieka universalios: tinkama hidratacija, pakankamas miegas, streso valdymas ir reguliari medicininė apžiūra.
Ateities kryptys kraujo grupės ilgaamžiškumo tyrimuose
Besiformuojanti kraujo grupių ilgaamžiškumo tyrimų sritis atsidūrė daug žadančioje kryžkelėje. Mokslininkai kuria individualizuotas ilgaamžiškumo intervencijas, pritaikytas konkrečioms kraujo grupėms, pripažindami, kad genetiniai veiksniai daro skirtingą įtaką senėjimo procesams įvairiose ABO grupėse.
Pažangūs moksliniai tyrimai apima tyrimą, kaip kraujo grupėms būdinga mikrobiomo sudėtis daro įtaką gyvenimo trukmei, ir epigenetinių modifikacijų, galinčių paaiškinti ilgaamžiškumo skirtumus, tyrimą.
Didelės apimties longitudiniai tyrimai, kurių metu bus stebimos kraujo grupių kohortos per visą jų gyvenimą, suteiks daugiau galutinių duomenų.
Dirbtinio intelekto integravimas į sudėtingų su kraujo grupėmis susijusių biomarkerių analizę žada nustatyti anksčiau neatpažintus ilgaamžiškumo dėsningumus, o tai gali padėti sukurti tikslines su amžiumi susijusių ligų prevencijos strategijas.
