Kai Marijampolės rajone gyvenanti Aldona K. šventė 94-ąjį gimtadienį, svečiai negalėjo atsistebėti. Moteris pati iškepė pyragą, sutvarkė namus ir vakarėlyje šoko ilgiau nei jos anūkai.
„Visi klausia, kokia mano paslaptis. Sakau – žuvis. Niekas netiki”, – juokiasi Aldona K.
Jos šeimos gydytojas Tomas R., 32 metus dirbantis Marijampolėje, patvirtino: „Aldona K. yra fenomenas. 94 metai, jokių širdies vaistų, cholesterolis normos ribose. Tokių pacientų turiu gal penkis iš tūkstančio.”
Kokią žuvį valgo Aldona K.
Atsakymas nustebino net gydytoją. Aldona K. visą gyvenimą valgė paprastą silkę – tris kartus per savaitę, kiekvieną savaitę, jau daugiau nei 70 metų.
„Užaugau prie Nemuno. Tėvas žvejojo, mama ruošdavo silkę su bulvėmis. Niekas negalvojo apie sveikatą – tiesiog taip valgėme. O dabar pasirodo, kad tai ir buvo sveikata.”
Dr. Tomas R. paaiškino, kodėl silkė galėjo turėti tokį poveikį.
„Silkėje gausu omega-3, kurios saugo kraujagysles nuo aterosklerozės. Kai valgai reguliariai dešimtmečius – efektas kaupiasi. Tai ne vaistas, bet prevencija, kuri veikia geriau nei bet koks vaistas.”
Ką sako Aldonos K. šeima
Jos dukra Nijolė K., 68 metų, prisipažino – ilgai netikėjo mamos receptu.
„Galvojau – senosios kartos prietarai. Pirkau brangias vitamino kapsules, žuvų taukus iš vaistinės. O mama tik juokėsi – kam tau tos tabletės, valgyk silkę.”
Praėjusiais metais Nijolė K. atliko pilną sveikatos patikrinimą.
„Cholesterolis buvo pakilęs, gydytojas kalbėjo apie statinus. Tada prisiminiau mamą. Pradėjau valgyti silkę tris kartus per savaitę, kaip ji. Po šešių mėnesių cholesterolis grįžo į normą. Gydytojas paklausė – ką darote? Pasakiau – valgau silkę. Jis tik palingavo galva.”
Mokslas patvirtina liaudies išmintį
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė dr. Ramunė K., tirianti ilgaamžiškumą Lietuvoje, paaiškino fenomeną.
„Pajūrio ir panemunės regionuose, kur tradiciškai valgoma daugiau žuvies, širdies ligų statistika visada buvo geresnė. Tai ne atsitiktinumas – tai mityba.”
Ji pridūrė: „Aldonos K. atvejis puikiai iliustruoja, kaip paprastas įprotis, laikomasi nuosekliai visą gyvenimą, duoda geresnių rezultatų nei bet kokios modernios intervencijos.”
Ko galime pasimokyti
Aldona K. patarė nežiūrėti į žuvį kaip į vaistą.
„Jei valgysi kartą per mėnesį ir lauksi stebuklų – nieko nebus. Turi tapti įpročiu, kaip dantų valymas. Aš be silkės negaliu – tiesiog nejaučiu, kad savaitė praėjo.”
Jos anūkė Greta K., 28 metų, pasakojo: „Pradėjau valgyti silkę po to, kai močiutė visus aplenkė šokiuose per savo gimtadienį. Pagalvojau – jei tai veikia jai, gal veiks ir man.”
Greta K. dabar valgo silkę du kartus per savaitę.
„Iš pradžių nepatiko. Bet močiutė išmokė ruošti su grietine ir svogūnais – taip daug skaniau. Dabar pati gaminu ir draugėms duodu paragauti.”
Dr. Tomas R. savo pacientams dabar pasakoja apie Aldoną K. kaip pavyzdį.
„Kai žmogus sako – gydytojau, man 60, ar verta dar kažką keisti – aš pasakoju apie Aldoną K. Ji pradėjo valgyti žuvį dar vaikystėje, bet net ir vėlesnis pradėjimas duoda rezultatų. 60 metų – ne pabaiga, o naujo etapo pradžia.”
Aldona K. šypsosi, kai girdi tokias istorijas.
„Aš jokio mokslo nežinojau. Tiesiog valgiau tai, ką tėvai davė. Pasirodo, jie žinojo daugiau nei visi profesoriai. Gyvenimas kartais būna toks paprastas.”
Kitą kartą girdėdami senolių patarimus apie žuvį, galbūt verta įsiklausyti. Kartais liaudies išmintis žino daugiau nei brangiausios kapsulės iš vaistinės.
