Ilgo ir sveiko gyvenimo paslaptis slypi mūsų mityboje ir požiūryje į savo sveikatą. Šiandien papasakosime apie nepaprastą močiutės Birutės istoriją ir kokia arbata tapo jos ilgaamžiškumo raktu. Sulaukusi septynių dešimčių, ji vis dar aktyvi, energinga ir džiaugiasi puikia sveikata, o jos gyvybingumu stebisi net jaunesni šeimos nariai.

Močiutės Birutės istorija

Birutė, dabar jau 73-ejų, užaugo Lietuvos kaime, kur arbatos gėrimo tradicijos buvo perduodamos iš kartos į kartą. Jos pačios močiutė buvo žolininkė, rinkdavo įvairias vaistines žoleles ir ruošdavo iš jų gydomuosius gėrimus. Šią išmintį ji perdavė ir Birutei, kuri nuo jaunystės domėjosi natūraliais sveikatos stiprinimo būdais.

„Mano paslaptis paprasta – kiekvieną dieną geriu tinkamą arbatą ir tikiu jos gydomąja galia,” – sako Birutė, mikliai judėdama po savo sodą, kur ji augina daugybę prieskoninių žolelių. „Pradėjau nuo paprastos juodos arbatos, bet ilgainiui atvažiavusi giminaitė iš Kinijos man atvežė kitokių rūšių, ir aš pastebėjau, kad kai kurios iš jų man suteikia ypatingą energiją.”

Koks gėrimas prailgina gyvenimą ir suteikia jėgų

Jei reguliariai geriate arbatą, galite žymiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir prailginti savo gyvenimą – tai liudija daugybė mokslininkų tyrimų, o ypač – Kinijos medicinos mokslų akademijos eksperto eksperimentas. Mokslininkai, stebėję žmones, kurie kasdien gėrė arbatą per ilgą laiką, nustatė, kad jų mirtingumas nuo įvairių ligų buvo gerokai mažesnis nei tų, kurie arbatos negėrė visai arba gėrė retai.

Savo straipsnyje žinovas priminė, kad skirtingos arbatos rūšys geriausiai padeda pagerinti sveikatą, būtent žalioji, juodoji ir ulongo arbata. Kiekviena jų turi unikalių savybių ir veikliųjų medžiagų, kurios skirtingai veikia organizmą. Birutė savo kasdieniniame rituale naudoja visas tris, keisdama jas pagal sezoną ir savo savijautą.

Arbatos istorija ir kultūra

Arbatos gėrimo tradicija turi tūkstančių metų istoriją. Manoma, kad ji prasidėjo Kinijoje, kur, pasak legendos, 2737 m. pr. Kr. imperatorius Shennong atsitiktinai atrado arbatą, kai arbatos lapai įkrito į jo karšto vandens puodelį. Nuo to laiko arbata tapo ne tik gėrimu, bet ir kultūros, filosofijos ir medicinos dalimi daugelyje Azijos šalių.

Per Šilko kelią arbata pasiekė Europą, kur ilgainiui taip pat įgijo didžiulę populiarumą. Šiandien arbata yra antras pagal populiarumą gėrimas pasaulyje po vandens. Kiekvienoje kultūroje egzistuoja savitos arbatos gėrimo ceremonijos ir tradicijos, nuo formalios japonų čado (arbatos kelio) iki britų popietinės arbatos.

Kokia arbata prailgina gyvenimą

Kinijoje arbatai ruošti naudojami specialūs arbatinukai. Jei po ranka neturite tokio „įrankio”, tiks paprastas molinis ar keraminis arbatinukas. Močiutė Birutė pasakoja, kad molinis arbatinukas – jos favoritas, nes jis geriausiai išlaiko arbatos aromatą ir turi savo „atmintį” – kuo ilgiau jame ruošiama ta pati arbata, tuo geresnis jos skonis.

Vanduo arbatai reikalingas tik švarus, o geriausiai – šaltinio. Jei jo nėra, naudokite įprastą vandenį iš butelio. Birutė pabrėžia, kad vandens kokybė yra vienas svarbiausių geros arbatos paslapčių – ji pati renka lietaus vandenį arba naudoja šulinių vandenį, niekada – tiesiog iš čiaupo.

Arbatą taip pat reikia užplikyti naudojant specialią technologiją. Pirmiausia, įpilkite vandens į arbatinuką, o tik po 15-30 sekundžių jį nupilkite. Tai vadinamasis pirmasis nupylimas, kuris reikalingas tik tam, kad suminkštintų lapelius ir nuplautų nuo jų dulkes. Toliau reikia įpilti švaraus vandens ir pilti paruoštą užpilą.

„Būtina laikytis teisingo arbatos ruošimo ritualo,” – pabrėžia Birutė. „Tai ne tik pagerina jos skonį, bet ir išsaugo visas naudingąsias savybes.”

Arbatos rūšių įvairovė

Arbatos rūšių yra daug. Priklausomai nuo arbatos lapelių fermentacijos laipsnio, iš karto išskiriamos 6 pagrindinės rūšys: baltoji, geltonoji, žalioji, ulongo, juodoji ir pu-erh. Kiekviena rūšis skiriasi ne tik savo skoniu ir aromatu, bet ir poveikiu organizmui.

Baltoji arbata patiria minimalų apdorojimą – jos lapeliai tik džiovinami, be jokio sukimo ar fermentacijos. Dėl to joje išlieka daugiausia natūralių antioksidantų ir mažiausiai kofeino.

Žalioji arbata taip pat yra minimaliai fermentuota, tačiau jos lapeliai yra šiek tiek apdirbami karščiu, kad būtų sustabdyti fermentacijos procesai. Ji turtinga katechinais – stipriais antioksidantais, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų pažeidimų.

Ulongo arbata yra iš dalies fermentuota – jos fermentacijos laipsnis svyruoja nuo 10 iki 80 procentų, priklausomai nuo konkretaus tipo. Tai suteikia jai unikalų skonį ir aromatą, tarpinį tarp žaliosios ir juodosios arbatos.

Juodoji arbata yra visiškai fermentuota, kas suteikia jai tamsią spalvą ir stiprų skonį. Joje yra daugiau kofeino nei kitose arbatos rūšyse, todėl ji puikiai tinka rytiniam tonizavimui.

Pu-erh arbata yra ypatingai – ji ne tik fermentuojama, bet ir „sendinama”, kartais net keliasdešimt metų. Dėl to ji įgauna ypatingą žemišką skonį ir unikalias savybes.

Ekspertai pasakė, kokia arbata padės prailginti gyvenimą ir pagerinti savijautą

Ekspertai teigia, kad kokybiška arbata gali paveikti sveikatos būklę ir bendrą savijautą. Pavyzdžiui, pu-erh – tonizuoja ir degina riebalus, todėl dažnai rekomenduojama žmonėms, siekiantiems kontroliuoti savo svorį. Ulongas turi daugiausia antioksidantų, kurie lėtina senėjimą ir padeda išlaikyti odos elastingumą.

Birutė savo kasdieniniame rituale ypatingą dėmesį skiria baltajai arbatai. „Pradėjau gerti baltąją arbatą prieš kokius penkiolika metų, ir pastebėjau, kad mano savijauta žymiai pagerėjo – dingo nuovargis, sustiprėjo imunitetas, net ir žiemos metu retai sergu peršalimo ligomis.”

Didžiausią naudą sveikatai išties teikia baltoji arbata. Taip yra todėl, kad fermentacijos procese ji pažeidžiama mažiausiai. Tokioje arbatoje yra mažiausiai kofeino, ji stiprina imuninę sistemą ir kokybiškai valo organizmą nuo toksinų, prisotindama jį naudingais mikroelementais.

Moksliniai tyrimai parodė, kad baltojoje arbatoje yra daugiausia polifenolių – junginių, kurie gali padėti apsaugoti nuo vėžio, širdies ligų ir kitų su amžiumi susijusių ligų. Ji taip pat turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti oksidacinį stresą organizme.

Birutės kasdieninis arbatos ritualas

Močiutė Birutė dalinasi savo kasdieninio arbatos gėrimo ritualu: „Rytą pradedu su puodeliu žaliosios arbatos, kuri suteikia energijos visai dienai. Popietę mėgaujuosi ulongu, o vakarais geriu baltąją arbatą, kuri ramina ir padeda pasiruošti miegui.”

Ji taip pat pabrėžia, kad arbata geriama ne tik dėl jos gydomųjų savybių, bet ir dėl malonumo: „Arbatos gėrimas – tai meditacija, momentas sau, kai gali sustoti, atsikvėpti ir tiesiog būti čia ir dabar.”

Pasak Birutės, tikras arbatos ritualas apima ne tik tinkamą arbatos paruošimą, bet ir tinkamą nuotaiką: „Gerdama arbatą, aš visada galvoju apie tai, kas gero nutiko tą dieną, už ką esu dėkinga. Manau, kad pozityvus mąstymas irgi yra ilgaamžiškumo paslaptis.”

Močiutės Birutės pavyzdys įkvepia daugelį – jos energija, gyvybingumas ir aistra gyvenimui rodo, kad senas amžius nebūtinai reiškia silpnumą ar ligotumą. Priešingai, laikantis tinkamos mitybos, įtraukiant į kasdienę rutiną arbatos gėrimą ir išlaikant pozityvų požiūrį į gyvenimą, galima džiaugtis aktyvia senatve ir gera sveikata.