Kiekvienas esame tai girdėję: „Pamaitink peršalimą, badauk karščiuodamas.” Šią frazę kartojo mūsų seneliai, ją pakartojo tėvai, o dabar dažnas ja vadovaujasi net nesusimąstydamas. Atrodo logiška – juk karščiuojant kūnas kovoja su infekcija, kam jį apkrauti maistu?
Tačiau šiuolaikinė medicina į šį patarlės „receptą” žiūri visiškai kitaip. Mokslininkai išanalizavo, kas iš tiesų vyksta organizme ligos metu, ir išvados gali nustebinti net tuos, kurie manė viską žinantys apie peršalimo gydymą namuose.
Kodėl senoji išmintis klysta
Tiek peršalimas, tiek karščiavimas padidina organizmo energijos poreikį, o ne jį sumažina. Kiekvienas temperatūros pakilimo laipsnis pagreitina medžiagų apykaitą maždaug 7–13 procentų. Tai reiškia, kad karščiuojantis žmogus sudegina daugiau kalorijų nei įprastai – net gulėdamas lovoje.
Badavimas tokiu metu ne tik nepadeda, bet gali pakenkti. Imuninei sistemai reikia energijos ir baltymų, kad gamintų apsaugines ląsteles ir kovotų su infekcija. Atimkite jai „kurą” – ir atsigavimas užtruks ilgiau.
Kodėl nenorite valgyti – ir ką su tuo daryti
Apetito praradimas sergant nėra atsitiktinumas. Tai sukelia citokinai – signalinės molekulės, kurias išskiria imuninė sistema. Jos sukelia vadinamąjį „ligos elgesį”: norite gulėti, miegoti ir nieko nevalgyti. Keičiasi net maisto skonis.
Ši reakcija yra natūrali ir laikina. Tačiau tai nereiškia, kad reikia jos klausyti ir visiškai atsisakyti maisto. Sprendimas – mažos, dažnos porcijos vietoj įprastų pilnų patiekalų. Kelios šaukštai kas porą valandų geriau nei nieko.
Ką valgyti peršalus
Pirmenybę teikite šiltiems skysčiams. Vištienos sultinys nėra tik močiutės patarimas – tyrimai rodo, kad jis iš tiesų padeda skystinti gleives ir mažina nosies uždegimą. Be to, suteikia skysčių ir elektrolitų.
Arbata su medumi ir citrina ramina gerklę ir šildo iš vidaus. Medus turi antibakterinių savybių, o vitaminas C, nors ir nestebuklinga priemonė, prisideda prie bendros imuninės funkcijos.
Baltymai išlieka svarbūs net sergant. Jei nesinori mėsos, rinkitės lengvesnius šaltinius: kiaušinius, jogurtą, varškę, tofu ar pupeles. Jie padeda audinių atstatymui ir imuninių ląstelių gamybai.
Kai sunku kramtyti ar ryti, gelbsti kokteiliai. Bananai, jogurtas, riešutų sviestas ir šiek tiek pieno – gausite ir kalorijų, ir baltymų be pastangų.
Mityba karščiuojant
Karščiavimo metu taisyklės išlieka tos pačios, tik dar svarbesnė tampa hidracija. Aukšta temperatūra didina skysčių netekimą, todėl gerti reikia daugiau nei įprastai.
Geriamieji rehidratacijos tirpalai, kokoso vanduo ar net atskiestos sultys padės atstatyti elektrolitų balansą. Venkite alkoholio – jis dehidratuoja. Kofeiną taip pat ribokite, nes jis gali trukdyti poilsiui.
Maistas turėtų būti lengvai virškinamas ir kaloringas. Avižinė košė, bananai, skrebučiai su riešutų sviestu – viskas, kas suteikia energijos be skrandžio apkrovimo.
Ar padeda maisto papildai
Cinko pastilės, pradėtos vartoti per pirmąsias 24 valandas nuo simptomų atsiradimo, gali šiek tiek sutrumpinti peršalimo trukmę. Tačiau efektas nedidelis – kalbame apie dieną ar dvi.
Vitamino C naudos įrodymai prieštaringi. Reguliarus vartojimas gali šiek tiek sumažinti peršalimo riziką, tačiau jau sergant stebuklų nesukurs.
Svarbiausia – nepersistenkite su papildais ir nesitikėkite, kad jie pakeis pilnavertę mitybą ir poilsį.
Kada kreiptis į gydytoją
Ne kiekvienas peršalimas ar karščiavimas reikalauja medicininės pagalbos, tačiau kai kurie simptomai signalizuoja, kad laikas skambinti specialistui:
Temperatūra viršija 39°C ir nenusileidžia. Negalite išlaikyti skysčių dėl vėmimo. Jaučiate kvėpavimo sunkumus ar krūtinės skausmą. Simptomai ne gerėja, o blogėja po kelių dienų.
Tokiais atvejais liaudiški patarimai nebetinka – reikia profesionalios pagalbos.
