Pusmetį buvau beveik visiškai atsisakiusi mėsos. Skaičiau straipsnius apie augalinę mitybą, žiūrėjau dokumentinius filmus. Atrodė, kad darau viską teisingai – daržovės, ankštiniai, riešutai.

Bet kai neurologas, pas kurį nuėjau dėl atminties problemų, peržvelgė mano mitybos įpročius, jo reakcija buvo netikėta: „Jūsų smegenims trūksta to, ką sunkiausia pakeisti augaliniais produktais.”

Tada jis paaiškino tai, apie ką retai kalbama populiariuose straipsniuose.

B12 ir geležis – smegenų degalai

Pasirodo, mėsoje esantys B grupės vitaminai – ypač B12, B6 ir folio rūgštis – atlieka kritiškai svarbų vaidmenį smegenų veiklai. Jie dalyvauja vadinamuosiuose metilinimo cikluose, kurie būtini mielino – nervų apsauginės dangos – sintezei.

„Pagalvokite apie mieliną kaip apie laidų izoliaciją,” – aiškino gydytojas neurologas Mindaugas Kairys, dirbantis Kauno klinikose. „Kai jo trūksta, signalai tarp neuronų keliauja lėčiau. Atsiranda užmaršumas, sunku susikaupti.”

Kitas svarbus elementas – heminė geležis. Ta, kuri randama raudonojoje mėsoje. Ji įsisavinama kur kas geriau nei geležis iš augalinių šaltinių ir palaiko mitochondrijų – ląstelių energijos gamyklų – darbą smegenyse.

Aminorūgštys, apie kurias niekas nekalba

Mėsa suteikia visas devynias būtinąsias aminorūgštis, kurių organizmas pats negamina. Neurologas pabrėžė kelias ypač svarbias.

Tirozinas – dopamino ir norepinefrino pirmtakas. Šie neuromediatoriai valdo dėmesį, motyvaciją ir atminties konsolidaciją.

Triptofanas – serotonino statybinė medžiaga. Ne tik nuotaikai, bet ir neuroapsaugai.

Leucinas, izoleucinas ir valinas – šakotosios grandinės aminorūgštys, kurios reguliuoja smegenų metabolizmą ir saugo nuo neurodegeneracijos.

„Galima gauti šias aminorūgštis iš augalų,” – pripažino gydytojas. „Bet reikia labai gerai planuoti racioną. Daugelis to nedaro.”

Kiek mėsos iš tikrųjų reikia

Čia prasideda praktinė dalis. Neurologas neliepė valgyti mėsos kasdien. Jo rekomendacija – trys–keturios porcijos per savaitę.

Porcija – maždaug 85–115 gramų. Pirmenybė – žolėje ganytai jautienai ir riebiai žuviai, kuri papildomai teikia omega-3 riebalų rūgštis.

„Svarbiausia – kokybė, ne kiekybė,” – pabrėžė jis. „Geriau rečiau, bet geresnės mėsos.”

Mama, kuriai papasakojau apie vizitą, iš pradžių nenorėjo tikėti: „Visur rašo, kad mėsa kenkia. O dabar sako, kad sveika?”

Paaiškinau, ką sužinojau: problema ne mėsoje, o jos pertekliuje ir kokybėje. Perdirbta mėsa – dešrelės, vytinta – tikrai ne tas pats, kas natūralus kepsnys.

Mėsa ir daržovės – ne konkurentai

Gydytojas pabrėžė dar vieną svarbų dalyką: mėsa neturėtų išstumti daržovių. Jos turi veikti kartu.

Daržovių polifenoliai stiprina antioksidacinę apsaugą, o mėsa tiekia struktūrinius elementus ir neuromediatorių statybines medžiagas. Tyrimai rodo, kad integruota mityba – derinant abu šaltinius – duoda geresnius kognityvinius rezultatus nei bet kuris komponentas atskirai.

Praėjo pusmetis nuo to vizito. Grąžinau mėsą į savo racioną – saikingai, kokybiškią, kartu su daržovėmis. Atminties problemos nesumažėjo per naktį, bet jaučiuosi energingesnė ir susikaupti pavyksta lengviau.

O mamai dabar kartkartėmis siunčiu straipsnius apie smegenų mitybą – kad ir ji suprastų, jog ne viskas, ką skaitome internete, yra tiesa.