Krienai – vienas tų augalų, kurie kartą įsikūrę sode auga patys ir beveik nereikalauja priežiūros. Daugelis juos laiko tik prieskoniniu augalu, tačiau iš tiesų krienų panaudojimo galimybės kur kas platesnės. Jie praverčia ir virtuvėje, ir konservuojant, ir net kovojant su sodo kenkėjais.
Virtuvėje: nuo padažų iki marinuotų agurkų
Rytų Europos virtuvėse krienai užima ypatingą vietą. Šviežiai tarkuota šaknis suteikia patiekalams aštraus, nosį pravalančio skonio, kuris puikiai dera su riebia mėsa, rūkyta žuvimi ar šaltiena.
Populiariausias būdas – krienų padažas su grietinėle arba actu. Jį patiekti galima prie virtos jautienos, liežuvio ar tiesiog tepti ant duonos. Svarbu žinoti, kad tarkuoti krienus reikia prieš pat patiekiant – ilgiau pastovėjusi masė praranda aštrumą ir aromatą.
Actas arba citrinos sultys ne tik subalansuoja skonį, bet ir padeda išsaugoti krienų aštrumą ilgiau. Todėl parduotuvėse matome krienus, užpiltus būtent actu.
Konservavimo paslaptis: krienų lapai stiklainiuose
Senovinis, bet iki šiol veiksmingas triukas – į marinuotus agurkus įdėti krienų lapą. Jis padeda išlaikyti agurkus traškius ir neleidžia jiems suminkštėti. Be to, krienų lapai turi natūralių antimikrobinių savybių, kurios lėtina gedimo procesus ir mažina pelėsių atsiradimo riziką.
Tas pats principas veikia ir su kitais konservais – pomidorais, cukinijomis ar mišrių daržovių marinatu. Pakanka vieno vidutinio dydžio lapo stiklainiui.
Liaudies medicina: kompresai ir užpilai
Krienai šimtmečius naudoti liaudies medicinoje. Tarkuota šaknis, sumaišyta su medumi, buvo vartojama peršalus – laikoma, kad ji šildo ir padeda atkosėti. Krienų kompresai dėti ant skaudančių sąnarių ar nugaros.
Svarbu paminėti, kad krienai labai aštrūs ir gali dirginti odą, todėl kompresus reikia laikyti trumpai ir stebėti reakciją. Tai liaudies priemonės, o ne vaistai – rimtesnių negalavimų atveju visada verta kreiptis į specialistą.
Sode: natūralus būdas kovoti su amarais
Sodininkai krienus vertina ne tik dėl šaknų. Paaiškėjo, kad šis augalas gali padėti ir kovoje su kenkėjais – ypač amarais.
Receptas paprastas: maždaug 200 g susmulkintų krienų šaknų užpilkite 5 litrais karšto vandens ir palikite mirkti parą. Gautą užpilą perpilkite ir purškite ant augalų, kuriuos puola amarai. Aštrūs krienų junginiai atbaido šiuos kenkėjus, o skirtingai nuo cheminių preparatų, užpilas yra visiškai natūralus.
Krienų lapus taip pat galima naudoti kaip mulčią – jie padeda išlaikyti dirvos drėgmę ir slopina piktžoles.
Kaip auginti krienus
Jei sode dar neturite krienų – pasodinti juos labai paprasta. Pakanka gauti šaknies gabalėlį ir įkasti į žemę. Krienai mėgsta saulėtas arba pusiau ūksmingas vietas ir beveik bet kokį dirvožemį.
Tik būkite pasiruošę – kartą įsikūrę krienai plinta sparčiai ir gali užimti nemažą plotą. Todėl daugelis sodina juos atokiau nuo daržo arba apriboja šaknų plitimą įkasant į žemę seną kibirą be dugno.
Vienas augalas – daugybė panaudojimo būdų
Krienai yra puikus pavyzdys, kaip vienas paprastas augalas gali tarnauti daugeliu būdų. Virtuvėje jis suteikia patiekalams charakterio, konservuose padeda išsaugoti produktus, o sode kovoja su kenkėjais. Jei dar nebandėte – tikrai verta.
