Ši vasara Lietuvos sodų ir daržų savininkams atnešė ne tik džiaugsmą dėl gausaus derliaus, bet ir rimtą problemą – invazinių ispaniškųjų šliužų (lot. Arion vulgaris) antplūdį. Šie kenkėjai greitai dauginasi ir naikina augalus, keldami grėsmę mūsų daržovėms ir gėlėms.

Pavojinga invazija

Pirmą kartą Lietuvoje pastebėti prieš daugiau nei dešimtmetį, ispaniškieji šliužai šią vasarą paplito kaip niekada anksčiau. Tai susiję su pastarųjų metų šiltomis ir drėgnomis vasaromis, kurios sukuria idealias sąlygas šiems kenkėjams veistis.

Lietuvos gamtininkai pastebi, kad ispaniškieji šliužai mūsų ekosistemoje neturi natūralių priešų, todėl jų populiacija auga eksponentiškai. Vienas šliužas per sezoną gali padėti iki 400 kiaušinėlių, o jei šliužai nesukontroliuojami, jų populiacija sprogsta ir daržai gali būti nuniokoti vos per kelias dienas.

Pavojinga meilė

Ispaniškųjų šliužų veisimosi strategija yra viena iš priežasčių, kodėl jie taip greitai plinta. Kaip ir kiti plaučiais kvėpuojantys sraigės ir šliužai, jie yra hermafroditai ir gali patys save apvaisinti, todėl užtenka vieno šliužo, kad prasidėtų invazija. Tai reiškia, kad net ir pavieniai šliužai gali tapti didelės populiacijos pradininkai.

Poravimosi sezonas prasideda vasaros viduryje, liepą, o kiaušinėliai dedami kelias savaites vėliau, vasaros pabaigoje. Kiaušinėliai dažniausiai dedami dirvos paviršiuje arba plyšiuose iki 10 cm po žeme. Vienas suaugęs šliužas per savo gyvenimą paprastai padeda apie 400 kiaušinėlių.

Poravimosi metu šliužai gali susimaišyti su vietinėmis rūšimis. Ispaniškieji šliužai gali kryžmintis su paprastaisiais raudonaisiais šliužais (Arion rufus) ir juodaisiais šliužais (Arion ater), todėl juos kartais sunku atskirti. Tai kelia dar didesnį susirūpinimą, nes kryžminimasis gali sukurti naujas, dar atsparesnes hibridines formas.

Kaip atpažinti ispaniškąjį šliužą?

Suaugęs ispaniškasis šliužas užauga iki 7-15 cm ilgio. Jų spalva dažniausiai būna rausvai ruda, oranžinė arba ruda, nors gali pasitaikyti ir kitokių spalvų – nuo geltonos iki juodos. Jaunesni šliužai dažnai turi tamsias juostas šonuose, o suaugę būna vientisesnės spalvos.

Šie šliužai yra aktyvūs anksti ryte ir vakare, ypač po lietaus ar drėgnu oru. Dieną jie dažniausiai slepiasi po lapais, akmenimis ar kitomis drėgnomis vietomis.

Kodėl jie taip pavojingi?

Ispaniškieji šliužai kelia didelę grėsmę sodams ir daržams dėl kelių priežasčių:

1. Jie ėda beveik viską – tiek gyvus, tiek pūvančius augalus, grybus ir net silpnesnius savo rūšies individus.
2. Jie gali sunaikinti daržoves, vaisius, gėles ir dekoratyvinius augalus per labai trumpą laiką.
3. Jie dauginasi nepaprastai greitai, o jų kiaušinėliai gali išgyventi švelnas žiemas.
4. Jie konkuruoja su vietinėmis šliužų rūšimis ir gali jas išstumti.

Kaip kovoti su invaziniais šliužais?

Nors visiškai išnaikinti šiuos šliužus beveik neįmanoma, yra keletas būdų, kaip sumažinti jų kiekį jūsų sode:

1. Rankinis rinkimas: Efektyviausias metodas mažuose soduose yra rankinis šliužų rinkimas ir naikinimas anksti ryte arba vakare, kai jie yra aktyviausi.
2. Natūralių priešų pritraukimas: Skatinkite savo sode apsigyventi ežius, varles, kai kuriuos vabalus (ypač žygius) ir tigrinio šliužo (Limax maximus) populiaciją. Tigriniai šliužai maitinasi ispaniškųjų šliužų jaunikliais ir kiaušinėliais, todėl yra naudingi sąjungininkai.
3. Barjerai: Naudokite varinius apvadus aplink vertingiausius augalus arba specialias šliužams nepralaidžias tvoras.
4. Spąstai: Galima naudoti alaus spąstus, bet atminkite, kad jie gali privilioti ir naudingus šliužus.
5. Diatomžemis: Barstymas aplink augalus gali padėti atbaidyti šliužus.
6. Bendradarbiavimas su kaimynais: Kadangi šliužai gali greitai plisti, svarbu, kad kovoje dalyvautų visi rajono gyventojai. Net ir kelių šliužų sunaikinimas šiandien reiškia šimtais mažiau kitą sezoną.

Svarbu atminti, kad šliužų nuodai (granulės) nėra rekomenduojami, nes jie kenkia ir naudingiems sodų gyventojams, įskaitant tigrinio šliužo populiaciją, kuri padeda kontroliuoti ispaniškųjų šliužų kiekį.

Sveikatos aspektai

Be žalos sodams, ispaniškieji šliužai gali kelti ir tam tikrą riziką sveikatai. Jie gali pernešti parazitus ir bakterijas, todėl po kontakto su šliužais būtina kruopščiai nusiplauti rankas. Taip pat svarbu kruopščiai nuplauti daržoves ir vaisius prieš valgant, ypač jei jūsų sode yra šliužų.

Ekologinė reikšmė

Nors ispaniškieji šliužai yra kenkėjai, svarbu prisiminti, kad jie atlieka tam tikrą vaidmenį ekosistemoje – padeda skaidyti organines medžiagas ir grąžinti maistines medžiagas į dirvą. Tačiau jų invazinis pobūdis ir greitas dauginimasis kelia grėsmę biologinei įvairovei, ypač vietinėms šliužų rūšims.

Kovoje su šiais invaziniais kenkėjais reikia kantrybės ir nuoseklumo. Nors visiškai išnaikinti juos gali būti sunku, reguliarus šliužų rinkimas ir natūralių prevencijos priemonių taikymas gali padėti išsaugoti jūsų sodą ir daržą bei sumažinti jų žalą. Svarbiausia pradėti veikti anksti, dar prieš šliužams padedant kiaušinėlius, ir bendradarbiauti su kaimynais, kad būtų sustabdytas šių kenkėjų plitimas.