„Perėjau nuo cukraus prie medaus – dabar valgau sveikiau”, – pasakiau mitybos specialistei per konsultaciją.

Ji šyptelėjo. Ne piktai, bet taip, kaip šypsosi žmogus, kuris daug kartų girdėjo tą patį mitą.

„Ar žinote, kad šaukštas medaus turi daugiau kalorijų nei šaukštas cukraus?” – paklausė.

Nežinojau. Ir tai buvo tik pradžia.

Kalorijos: medus pralaimi

Daugelis galvoja, kad medus – „lengvesnis” už cukrų. Specialistė parodė skaičius.

Gramas už gramą – medus turi šiek tiek mažiau kalorijų. Bet praktiškai niekas nematuoja gramais.

Šaukštas už šaukštą – medus turi daugiau kalorijų, nes jis tankesnis ir sunkesnis.

• 1 arbatinis šaukštelis cukraus ≈ 16 kcal
• 1 arbatinis šaukštelis medaus ≈ 21 kcal

„Kai keičiate cukrų į medų, dažniausiai gaunate daugiau kalorijų, ne mažiau”, – pasakė ji.

Cukraus šuoliai: tik skirtingu greičiu

O kaip glikeminis indeksas? Juk medus „lėčiau” pakelia cukrų kraujyje?

„Taip, medus turi šiek tiek žemesnį glikemijos indeksą”, – pripažino specialistė. „Bet tai reiškia tik, kad cukraus šuolis ateina šiek tiek vėliau – ne kad jo nėra.”

Meduje yra daug fruktozės – apie 38% svorio. Fruktozė įsisavina lėčiau nei gliukozė, todėl pradinis šuolis švelnesnis.

Bet galutinis rezultatas – panašus. Cukrus kraujyje pakyla, tik su kelių minučių vėlavimu.

„Diabetikams ar tiems, kas rūpinasi metaboline sveikata, tai – ne išeitis”, – pasakė ji.

Antioksidantų mitas

„Bet meduje yra antioksidantų!” – bandžiau gintis.

„Yra”, – sutiko specialistė. „Bet žinote, kiek? Šaukštas medaus suteikia menką kiekį – nepakankamą, kad darytų realų poveikį sveikatai.”

Ji palygino: „Vienas uogų puodelis duoda dešimtis kartų daugiau antioksidantų nei visas puodelis medaus. O medaus puodelio niekas nevalgytų.”

Remtis medumi kaip antioksidantų šaltiniu – prasta strategija. Tai vis dar pirmiausia saldiklis su kalorijomis.

Kepenų problema

Čia buvo netikėta. Specialistė paaiškino, ką daro fruktozė.

Fruktozė – ta medaus sudedamoji dalis – nepraeina per įprastus apetito mechanizmus. Ji tiesiogiai keliauja į kepenis.

Kai vartojate daug medaus reguliariai, kepenys gauna didelį fruktozės krūvį. Perteklius virsta trigliceridais ir kaupiasi kaip… kepenų riebalai.

„Žmonės, kurie vartoja medų kaip ‘sveikesnį’ saldiklį kasdien, sukelia kepenims panašų stresą kaip nuo įprasto cukraus”, – pasakė ji. „Kartais net didesnį.”

Vienintelė strategija, kuri veikia

„Tai ką daryti?” – paklausiau.

„Nesirinkti tarp saldiklių”, – atsakė specialistė. „Mažinti bendrą cukraus kiekį.”

Ne keisti cukrų į medų. Ne keisti medų į sirupą. O tiesiog – mažiau saldinti.

„Pakaitai – psichologiškai patrauklūs, bet metaboliškai beveikiai”, – pasakė ji. „Organizmas nemato skirtumo tarp medaus ir cukraus. Mato tik cukrų.”

Kas lieka iš medaus

Ar medus – visiškai blogas? Ne.

Kur medus tinka:

• Kaip vaistas (pvz., nuo kosulio – yra tyrimų, kad veikia)
• Retkarčiais, mažais kiekiais, kai norite natūralaus saldiklio
• Kulinariniams tikslams, kai reikia konkretaus skonio
• Veido kaukėms ir odos priežiūrai

Kur netinka:

• Kaip „sveika” cukraus alternatyva kasdien
• Kaip būdas „sumažinti” cukrų (nes jo daugiau gaunate)
• Kaip antioksidantų šaltinis
• Kaip priemonė numesti svoriui

Ką daryti vietoj to

Specialistė davė konkrečius patarimus:

Pradėkite nuo saldžių gėrimų. Arbata be cukraus, kava be cukraus. Pirmas mėnuo sunkus, tada pripranti.

Mažinkite porcijas. Jei dedate šaukštą – dėkite pusę. Palaipsniui.

Skaitykite etiketes. Cukrus slepiasi ten, kur nesitikite – padažuose, duonoje, jogurtuose.

Vaisiai vietoj desertų. Obuolys, uogos – natūralus saldumas su skaidulomis ir vitaminais.

Galutinė mintis

Išėjau iš konsultacijos šiek tiek nusivylęs. Bet geriau žinoti tiesą.

Medus – ne priešas. Bet ir ne draugas, jei galvojate, kad jis „sveikesnis” už cukrų.

Specialistė pasakė: „Geriausias saldiklis – tas, kurio naudojate mažiausiai.”

Dabar tą ir darau.