Jei į karštą arbatą dedama medaus aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje, sunaikinami vertingi fermentai ir iki 30 % sumažėja jos maistinė vertė. Specialistai pataria palaukti 5-10 minučių, kol arbata atvės, ir tik tada dėti medaus – taip išsaugomi antioksidantai ir virškinimo fermentai. Karštas skystis su medumi taip pat gali sukelti staigų cukraus kiekio kraujyje šuolį, nepaisant to, kad medaus glikeminis indeksas yra mažesnis nei cukraus. Paprasčiausias medaus papildymo laiko parinkimas turi didelę reikšmę siekiant maksimaliai padidinti medaus gydomąsias savybes.
Mokslas apie medaus terminį skilimą
Kai medus susitinka su karšta arbata, prasideda sudėtinga molekulinių sąveikų grandinė, kuri daro įtaką medaus maistinėms savybėms ir skoniui. Esant aukštesnei nei 60 °C temperatūrai, švelnūs medaus fermentai,ypač diastazė ir invertazė, pradeda denatūruotis ir praranda savo funkcijas. Šie fermentai lemia antimikrobines ir antioksidacines medaus savybes.
Be to, dėl karščio greičiau susidaro hidroksimetilfurfurolas (HMF) – junginys, susijęs su mažesne maistine verte. Be to, tarp medaus aminorūgščių ir redukuojančiųjų cukrų vyksta Mailardo reakcija, dėl kurios pakinta skonio junginiai ir susilpnėja gydomosios savybės, kurių daugelis siekia rinkdamiesi medų kaip natūralų saldiklį.
Kaip karštis keičia medaus maistingumą
Keturios pagrindinės meduje esančios maistinės medžiagos smarkiai pasikeičia veikiamos aukštos temperatūros arbatoje. Tokie fermentai kaip gliukozės oksidazė ir diastazė denatūruojasi aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje, todėl jų nauda virškinimui išnyksta. Antioksidantų junginių, ypač flavonoidų ir fenolinių rūgščių, karštuose skysčiuose sumažėja iki 30 %.
Vitaminų, ypač B komplekso vitaminų, tokių kaip riboflavinas ir niacinas, kiekis karštyje sparčiai mažėja. Be to, naudingieji probiotikai, natūraliai esantys neapdorotame meduje, negali išsilaikyti aukštesnėje nei 35 °C temperatūroje.
Kad medus būtų maksimaliai naudingas, specialistai rekomenduoja jį dėti į arbatą tik atvėsus iki šiltos, o ne karštos temperatūros – taip išsaugomos šios sveikatai naudingos savybės, dėl kurių medus yra geriausias saldiklis.
Poveikis cukraus kiekiui kraujyje: Arbatos ir medaus glikeminis poveikis
Maistinė medaus transformacija karštoje arbatoje natūraliai veda prie kito klausimo: kaip šis populiarus derinys veikia gliukozės kiekį kraujyje. Nors medus turi mažesnį glikemijos indeksą nei rafinuotas cukrus, jo įmaišymas į karštą arbatą gali pagreitinti gliukozės pasisavinimą.
Dietologai įspėja, kad skysta forma sukuria greito tiekimo sistemą, kuri gali sukelti cukraus kiekio kraujyje šuolius, ypač problemiškus diabetu ar atsparumu insulinui sergantiems žmonėms. Arbatoje esantys taninai gali šiek tiek sulėtinti šį procesą, tačiau negali visiškai sušvelninti šio poveikio.
Cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti specialistai rekomenduoja riboti medaus kiekį, rinktis tamsesnes arbatos rūšis su didesniu taninų kiekiu arba rinktis cinamoną kaip natūralaus saldiklio alternatyvą.
Alternatyvūs natūralūs saldikliai jūsų arbatos ritualui
Nors medus tebėra populiarus pasirinkimas arbatai saldinti, daugybė kitų natūralių alternatyvų arbatos mėgėjams suteikia išskirtinio skonio ir galimos naudos sveikatai.
Stevija suteikia saldumo be kalorijų ir glikemijos poveikio, todėl idealiai tinka diabetikams. Klevų sirupas tvirtoms juodosioms arbatoms suteikia sodrių karamelės natų, o agavų nektaras lengvai ištirpsta šaltuose gėrimuose. Datulės sirupas suteikia mineralų turtingo saldumo, papildančio čai mišinius.
Minimalistai gali rinktis saldiklį su vienuolio vaisiais, kuris suteikia intensyvumo be poskonio. Kokosų cukraus karameliniai atspalviai pagerina oolong rūšis, o juodoji melasa puikiai dera su stipriomis pusryčių arbatomis ir suteikia geležies bei kalcio.
Kiekviena alternatyva pasižymi unikaliu skoniu ir maistinėmis savybėmis, kurias verta ištirti ne tik dėl tradicinio medaus.
Kas atsitinka antioksidantams, kai medus patenka į karštą arbatą
Suderinus medų ir karštą arbatą, įvyksta sudėtinga biocheminė sąveika, kuri daro didelę įtaką abiejų ingredientų antioksidacinėms savybėms. Tyrimai rodo, kad aukštesnė nei 60 °C temperatūra ardo natūralius medaus fermentus ir mažina jo antioksidacines savybes.
Arbatoje esantys polifenoliai taip pat suyra, kai medus dedamas į labai karštą vandenį. Profesionalūs dietologai rekomenduoja leisti arbatai atvėsti 5-10 minučių ir tik tada įdėti medaus, kad temperatūra neviršytų kritinės ribos.
Šis paprastas laiko nustatymas padeda išsaugoti didžiausią maistinę naudą, o medus išlieka saldus, taip užtikrinant, kad arbatos vartotojai gautų visą spektrą sveikatai naudingų abiejų sudedamųjų dalių.
Stebinanti saldintos arbatos kaloringumo tiesa
Daugelis arbatos mėgėjų nežino, kokį didelį kalorijų kiekį saldikliai prideda į iš pažiūros nekaltą arbatos puodelį. Nors pačioje arbatoje beveik nėra kalorijų, įdėjus šaukštą medaus gaunama maždaug 64 kalorijos – beveik tiek pat, kiek suvalgius mažą sausainį.
Profesionalūs dietologai dažnai rekomenduoja medų matuoti, o ne pilti laisvai, nes pastarasis gali lengvai padvigubinti numatytą kiekį. Laikui bėgant šios paslėptos kalorijos gerokai padidėja.
Asmenims, kurie kontroliuoja suvartojamų kalorijų kiekį, nesaldinta arbata arba natūralios alternatyvos, pavyzdžiui, cinamonas ar apelsino skiltelė, pagerina skonį be kalorijų naštos. Šis paprastas pakeitimas gali padėti sutaupyti tūkstančius kalorijų per mėnesį.
Profesionalių dietologų rekomendacijos dėl sveikesnės arbatos
Pasak pirmaujančių mitybos specialistų, idealus arbatos puodelis suderina skonį ir naudą sveikatai be nereikalingų priedų. Dauguma dietologų rekomenduoja gerti gryną arbatą, kad jos natūralūs junginiai suteiktų antioksidacinę naudą, kurios nemaskuoja saldikliai.
Tiems, kurie nori papildomo skonio, specialistai siūlo:
- pridėti šviežių žolelių, pavyzdžiui, mėtų ar melisų.
- su trupučiu cinamono arba imbiero
- šlakelis nesaldinto augalinio pieno
- ruošti vaisiais pagardintas rūšis
Šios alternatyvos sustiprina gydomąsias arbatos savybes, nesukeldamos cukraus kiekio kraujyje šuolių, paprastai susijusių su medumi ir kitais saldikliais. Dėmesys ir toliau sutelkiamas į tai, kad būtų išsaugotos arbatai būdingos sveikatą stiprinančios savybės, kartu sukuriant malonią juslinę patirtį.
Dažniausiai pasitaikantys klaidingi įsitikinimai apie medaus „naudą sveikatai”
Nors dietologai pabrėžia natūralią arbatos naudą, populiariojoje kultūroje gajūs keli mitai apie medų kaip „sveiką” arbatos saldiklį.
Pirmasis klaidingas įsitikinimas yra tas, kad meduje yra daug maistinių medžiagų. Iš tikrųjų medus turi tik minimalų kiekį vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kitas mitas teigia, kad medus nedaro tokio poveikio cukraus kiekiui kraujyje kaip cukrus, tačiau iš tikrųjų medus turi panašų glikeminį poveikį.
Daugelis mano, kad žalias medus arbatoje išsaugo naudingus fermentus. Tačiau karšta arbatos temperatūra šiuos fermentus tuoj pat deaktyvuoja. Taip pat abejotina nuomonė, kad medus geriau malšina gerklės skausmą arbatoje – vien šilti skysčiai suteikia komforto, nepriklausomai nuo saldiklio.
Laikas svarbus: Kada dėti medaus, kad maistingumas būtų maksimalus
Medaus maistingumui arbatoje įtakos turi trys laiko aspektai. Pirma, dedant medaus į arbatą aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje, sunaikinami karščiui jautrūs fermentai ir antioksidantai. Specialistai rekomenduoja palaukti, kol arbata taps maloniai šilta, ir tik tada dėti medaus.
Antra, vartojant medumi saldintą arbatą iš karto po paruošimo, išsaugomi lakūs junginiai, kurie, ilgiau veikiant orui, susilpnėja. Šie aromatiniai junginiai prisideda prie medaus gydomųjų savybių.
Galiausiai, vartojant medaus ir arbatos derinius tuščiu skrandžiu, galima optimizuoti maistinių medžiagų įsisavinimą. Daugelis dietologų siūlo gerti 30 minučių prieš valgį, o ne po jo, kai virškinimo prioritetai keičiasi į sudėtingesnių maisto produktų apdorojimą.
