„Nežinau, kas atsitiko”, – skundėsi anyta. „Visą pavasarį tręšiau pelenais, o mėlynės geltonuoja, hortenzijos nežydi, bulvėse pilna tų bjaurių dėmių.”
Pažiūrėjau į jos sodą ir viską supratau. Ji padarė klaidą, kurią daro labai daug sodininkų – bėrė pelenus ant visko. O pelenai – ne visiems augalams draugas.
Kai jai pasakiau, kodėl pelenai pakenkė jos sodui – ji buvo šoke. „Bet visi sako, kad pelenai – natūralios trąšos!”
Taip, natūralios. Bet ne universalios.
Ką pelenai daro dirvai
Medienos pelenai – tai koncentruoti mineralai: kalcis, kalis, magnis. Ir svarbiausia – jie stipriai šarmina dirvą, pakelia jos pH.
Kai bersi pelenus – dirva tampa mažiau rūgšti. Kai kuriems augalams tai puiku. Bet kai kuriems – katastrofa.
Problema ta, kad daugelis sodininkai nežino savo dirvos pH ir nesupranta, kad skirtingi augalai mėgsta skirtingą rūgštingumą. Ir beria pelenus „nes natūralu” – visiems vienodai.
Kuriems augalams pelenai KENKIA
Yra augalų, kurie evoliucijos eigoje prisitaikė gyventi rūgščioje dirvoje. Jiems pH pakėlimas – kaip nuodai.
Mėlynės – klasikinis pavyzdys. Jos mėgsta pH 4.5-5.5. Kai pH pakyla, mėlynės negali įsisavinti geležies. Lapai geltonuoja (chlorozė), augalas silpsta, derlius mažėja arba išvis dingsta. Būtent tai nutiko anytos mėlynėms.
Azalijos ir rododendrai – ta pati istorija. Rūgščią dirvą mėgstantys dekoratyviniai krūmai, kurie nuo pelenų tiesiog „miršta” iš lėto.
Hortenzijos – čia dar įdomiau. Hortenzijų žiedų spalva priklauso nuo pH. Rūgščioje dirvoje – mėlynos. Šarminėje – rožinės. Anytos hortenzijos, kurios anksčiau buvo gražiai mėlynos, po pelenų tapo blankiai rožinės. Ir nežydėjo beveik.
Bulvės – pelenai sukelia ligą, vadinamą „paprastąja rauple” (common scab). Tai tos bjaurios rudos dėmės ir įtrūkimai ant bulvių, kurias anyta matė. Perteklinis kalis + aukštas pH = tobulos sąlygos šiai ligai.
Kaip žinoti, ar galima berti pelenus
Prieš berdamas pelenus – testuok dirvą. Tai paprasta ir pigu.
pH testus galima nusipirkti bet kurioje sodininkystės parduotuvėje. Keli eurai – ir žinai, kokia tavo dirva.
Jei pH jau 7 ar daugiau – pelenų nereikia. Dirva jau neutrali ar šarminė.
Jei pH 6-7 – pelenų galima labai mažai, ir tik tiems augalams, kurie toleruoja.
Jei pH mažesnis nei 6 – pelenai gali padėti, bet tik tiems augalams, kurie nemėgsta rūgštumo.
Kuriems augalams pelenai NAUDINGI
Yra augalų, kurie džiaugiasi pelenais:
Kopūstinės daržovės – kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, ropės. Jie mėgsta neutralią arba šiek tiek šarminę dirvą.
Svogūnai ir česnakai – puikiai toleruoja pH pokyčius ir naudoja kalį svogūnų formavimui.
Ankštiniai – pupelės, žirniai, dobilai. Kalis ir kalcis jiems padeda fiksuoti azotą.
Javai – jei auginat kviečius ar miežius, pelenai gali padėti rūgščioje dirvoje.
Kaip berti teisingai
Net jei augalai tinka pelenams – reikia saiko.
Kiekis: maždaug 100-150 gramų (vienas stiklinė) vienam kvadratiniam metrui. Ne daugiau.
Vieta: tik prie tų augalų, kuriems pelenai tinka. Ne „visur po truputį”.
Laikas: geriausia ankstyvą pavasarį, prieš sodinant. Ne vegetacijos metu.
Apsauga: aplink rūgštumą mėgstančius augalus palikite „apsauginę zoną” – bent metrą, kur pelenų neberiate.
Ką daryti, jei jau pakenkei
Anytos klausimas: „Ar galima ištaisyti?”
Galima, bet reikia laiko.
Mėlynėms ir azalijoms: dirvą reikia vėl parūgštinti. Tam naudojama sieros arba specialios rūgštinančios trąšos. Bet tai užtrunka – efektas matomas tik kitą sezoną.
Bulvėms: kitais metais sodinkite kitoje vietoje, kur pelenų nebuvo.
Hortenzijoms: jei norite mėlynų žiedų – reikia grąžinti rūgštumą. Aliuminio sulfatas padeda.
Galutinė mintis
Anytos sode dabar viskas geriau – po metų, kai suprato klaidas ir pradėjo taisyti.
Medienos pelenai – puiki, natūrali priemonė. Bet ne universali. Prieš berdama – sužinok savo dirvos pH ir pagalvok, kokie augalai kur auga.
„Natūralu” nereiškia „tinka viskam”. Kartais natūraliausias dalykas – palikti ramybėje.
