Prikepusi keptuvė, riebi skarda po kepimo, puodas su pridegusios košės liekanomis – kiekviena šeimininkė žino šį košmarą. Pilate ploviklio, šveičiate kempine, bet nešvarumai nė nekruta. Galiausiai nusprendi palikti mirkti, tačiau ir tai ne visada padeda.
Mano teta Zita iš Vadaktų, turinti dešimtmečių patirtį virtuvėje, vieną dieną pasakė tiesiai šviesiai: įprastas indų ploviklis tam netinka. Iš pradžių nustebau – juk tam jis ir skirtas? Tačiau ji paaiškino, kodėl taip yra, ir parodė metodą, kurį naudoja visą gyvenimą.
Kodėl ploviklis neveikia prieš prikepusius nešvarumus
Įprasti indų plovikliai sukurti kasdieniam naudojimui. Jų sudėtyje pirmenybė teikiama švelnumui rankoms ir gausiam putojimui, o ne stipriam valymui. Tokie plovikliai puikiai susitvarko su riebalais ant lėkštės, bet prikepę baltymai, karamelizuotas cukrus ar išdžiūvęs aliejus – jiems per sunkūs.
Šiems nešvarumams reikia stipresnio poveikio: arba ilgo mirkymo, arba šveitimo, arba kitokios valymo priemonės. Dažniausiai – visko kartu.
Naminis valiklis iš dviejų ingredientų
Tetos Zitos receptas paprastas: tarkuotas buitinis muilas ir kepimo soda. Šie du ingredientai kainuoja centus, bet kartu veikia geriau nei daugelis brangių priemonių.
Proporcijos nesudėtingos: sauja smulkių muilo drožlių ir keli šaukštai kepimo sodos. Sumaišykite su šiek tiek šilto vandens, kol gausite tirštą pastą.
Muilas suteikia paviršiaus aktyvumo – padeda atskirti nešvarumus nuo paviršiaus. Kepimo soda veikia kaip švelnus šveitiklis, kuris nepažeidžia keptuvės dangos, bet mechaniškai pašalina prikepusius likučius.
Tetos Zitos indų plovimo technika žingsnis po žingsnio
Per dešimtmečius ištobulinta tvarka, kurią teta Zita laiko nepakeičiama.
Pirma – nuvalykite maisto likučius. Kuo mažiau jų liks, tuo lengviau bus plauti.
Antra – labai nešvarius puodus ir keptuves pamirkykite šiltame vandenyje. Pakanka 15–20 minučių, kad likučiai suminkštėtų.
Trečia – ant prikepusių vietų užtepkite paruoštą muilo ir sodos pastą. Palikite kelias minutes.
Ketvirta – šveiskite. Pradėkite nuo mažiausiai nešvarių indų ir pereikite prie labiausiai nešvarių. Taip plovimo vanduo ilgiau išlieka švarus, o jūs nenešiojate nešvarumų nuo vieno indo ant kito.
Penkta – kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu. Patikrinkite, ar neliko muilo likučių.
Šešta – džiovinkite ant grotelių arba nušluostykite rankšluosčiu.
Kodėl ši tvarka veikia
Kiekvienas žingsnis turi prasmę. Išankstinis mirkymas suminkština nešvarumus – nebereikia intensyviai grandyti. Pasta suteikia ir cheminį, ir mechaninį poveikį. Plovimas nuo švaresnių prie nešvaresnių indų taupo vandenį ir laiką.
Teta Zita skaičiuoja net mirkymo laiką ir naudoja šepetėlius įtrūkimams valyti. Galbūt tai atrodo per kruopštu, bet rezultatas kalba pats už save – jos keptuvės tarnauja dešimtmečius.
Kaip laikyti naminį valiklį
Paruoštą sausą mišinį – muilo drožles su soda – galite laikyti sandariai uždarytame inde sausoje vietoje. Pastą maišykite tik prieš naudojimą, nes sudrėkusi ji gali supelėti.
Aiškiai paženklinkite indą, kad namiškiai nesupainiotų su maistu.
Kam šis metodas labiausiai tinka
Ši technika ypač naudinga tiems, kas vengia stiprių cheminių priemonių, turi jautrią odą arba tiesiog nori sutaupyti. Muilas ir soda kainuoja kelis eurus, o užtenka ilgam.
Teta Zita sako, kad švaresni indai, saugesnės rankos ir paprastos kasdienės rutinos kuria namų gerovę. Gal ir skamba sentimentaliai, bet su tuo sunku ginčytis.
