Kai kurie sodininkystės patarimai perduodami iš kartos į kartą ne be reikalo. Vienas tokių – medžio pelenų barstymas po serbentų krūmais gruodžio mėnesį. Šis paprastas ritualas, kurį praktikavo mūsų seneliai, turi tvirtą pagrindą: pelenai tiekia augalams būtinų maistinių medžiagų, o žiemos laikotarpis užtikrina, kad jos pasieks šaknis pačiu tinkamiausiu metu.
Kodėl būtent gruodis
Gruodžio mėnesį serbentai jau miega – augalas sustabdęs aktyvią vegetaciją ir ruošiasi žiemai. Būtent tada pelenų barstymas duoda geriausius rezultatus.
Kai sniegas padengia sodą, jis veikia kaip natūralus lėto atpalaidavimo mechanizmas. Tirpstant sniegui, vanduo palaipsniui perneša pelenų maistines medžiagas į dirvožemį ir šaknų zoną. Šis procesas vyksta lėtai ir tolygiai – be staigių koncentracijos šuolių, kurie galėtų pakenkti augalui.
Be to, žiemą šaknys yra neaktyvios, todėl maistinės medžiagos nėra iškart įsisavinamos ir nespėja išsiplauti su pirmuoju lietumi. Jos lieka dirvožemyje ir laukia pavasario, kai augalas pajus jų poreikį.
Ką duoda pelenai serbentams
Medžio pelenai – tai ne šiaip atliekos iš krosnies. Juose gausu augalams svarbių elementų: kalio, fosforo, kalcio, magnio ir įvairių mikroelementų. Būtent kalis yra ypač svarbus uogakrūmiams – jis skatina žiedų formavimąsi ir vaisių nokimą.
Kalcis, kurio pelenuose taip pat nemažai, padeda reguliuoti dirvožemio rūgštingumą. Serbentai mėgsta neutralią arba šiek tiek šarminę aplinką, todėl pelenai padeda sukurti jiems palankias sąlygas.
Rezultatas – gausesnis derlius ir didesnės, saldesnės uogos. Todėl ir sakoma: ruoškite kibirus.
Kaip teisingai barstyti
Metodas paprastas, tačiau reikalauja šiek tiek dėmesio detalėms.
Kiekis. Kiekvienam serbentų krūmui pakanka maždaug trijų saujų medžio pelenų. Tai apytiksliai 100–150 gramų. Neviršykite šio kiekio – perteklius gali per daug pašarminti dirvožemį.
Būdas. Pelenus barstykite žiedu aplink krūmą, maždaug 20–30 centimetrų atstumu nuo kamieno. Venkite berti tiesiai ant šaknų kaklelio – tai gali sukelti nudegimus.
Jei žemę jau dengia sniegas, tiesiog paskleiskite pelenus ant jo paviršiaus. Tirpdamas sniegas pats atliks darbą. Jei dirvožemis dar plikas, galite lengvai įpurenti pelenus į viršutinį sluoksnį grėbliuku ar rankiniu įrankiu.
Kokie pelenai tinka. Naudokite tik natūralaus, nedažyto ir neapdoroto medžio pelenus. Geriausiai tinka kietųjų lapuočių – ąžuolo, uosio, beržo – pelenai. Spygliuočių pelenai taip pat tinka, tik juose mažiau kalio. Jokiu būdu nenaudokite pelenų iš anglių, briketų ar deginto plastiko.
Svarbios atsargumo priemonės
Nors pelenai yra natūrali ir saugi trąša, yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Nemaišykite su azotu. Jei planuojate pavasarį tręšti serbentus azotinėmis trąšomis ar mėšlu, darykite tai atskirai ir vėliau – kai pumpurai pradės brinkti. Pelenai ir azotas tiesiogiai sumaišyti reaguoja tarpusavyje, ir dalis azoto tiesiog išgaruoja į orą.
Nepersistenkite. Per didelis kiekis pelenų gali pernelyg pašarminti dirvožemį, o tai trukdys augalui įsisavinti geležį ir kitus mikroelementus. Laikykitės rekomenduojamo trijų saujų kiekio.
Stebėkite augalus. Jei pastebėsite, kad serbentų lapai pavasarį gelsta tarp gyslų, tai gali būti per šarminės dirvos požymis. Tokiu atveju kitais metais pelenų kiekį sumažinkite arba praleiskite sezoną.
Paprastas ritualas, kuris veikia
Medžio pelenų barstymas po serbentais gruodžio mėnesį – tai vienas tų senų metodų, kurie išliko ne dėl nostalgijos, o dėl realių rezultatų. Jis nieko nekainuoja, užtrunka vos kelias minutes ir tikrai pagerina derlių.
Jei turite krosnį ar židinį, pelenus vis tiek kažkur reikia dėti. Kodėl gi nepaverčiant jų naudinga trąša? Jūsų serbentai tikrai įvertins.
