Kelias atgal: mano kova su kasdiene alaus taure
Niekada nemaniau, kad mano vakarinis alus taps problema. Viskas prasidėjo nekaltai – tik vienas šaltas bokalas, kad atsipalaiduočiau po darbo. Netrukus tas vienas alus virto šešių pakuote, kurios negalėjau praleisti. Platėjo mano liemuo, blogėjo miegas, o kepenys tyliai protestavo, tačiau ilgus metus nekreipiau dėmesio į šiuos įspėjamuosius ženklus. Tik kai gydytojas parodė konkrečius tyrimo rezultatus, supratau, kad mano „nekenksmingas” įprotis buvo visai kas kita. Kelionė į blaivybę tapo didžiausiu iššūkiu, kokio niekada nesitikėjau.
„Tik vieno alaus” pradžia
Kai pirmą kartą pradėjau gerti alų kiekvienos darbo dienos pabaigoje, tai atrodė visiškai nekalta. Po ilgų valandų aptarnaujant klientus, maniau, kad nusipelniau šio nedidelio malonumo.
Viskas prasidėjo palaipsniui – tik vienas butelis atsipalaiduoti ruošiant vakarienę.
Netrukus tas vienintelis alus tapo mano kasdieniu palydovu. Įtikinėjau save, kad tai normalu, netgi sveika – būdas nusimesti darbo įtampą. Kitaip nei kolegos, kurie mėgo kokteilius ar vyną, alus atrodė nekenksmingas dėl mažesnio alkoholio kiekio.
Nepastebėjau, kaip šis ritualas tapo būtinybe. Jei negaudavau vakarinio alaus, darydavausi irzlus ir neramus – tai buvo ankstyvieji įspėjamieji ženklai, kuriuos nusprendžiau ignoruoti.
Kai atsitiktinis įprotis tapo kasdiene būtinybe
Maždaug po šešių mėnesių mano „tik vieno alaus” įpročiai nepastebimai virto kažkuo rimtesniu. Pastebėjau, kad jei negalėdavau išgerti vakare, mane apimdavo nerimas. Tai, kas prasidėjo kaip pasirinkimas, tapo poreikiu.
Mano šaldytuve niekada netrūko alaus. Atsisakydavau kvietimų į renginius, kurie trukdytų mano vakariniam ritualui. Keliaudamas pirmiausia ieškodavau barų netoli viešbučio, ir tik tada domėdavausi transporto galimybėmis.
Labiausiai iškalbingas ženklas: kai žmona užsiminė apie mano gėrimo įpročius, iškart puoliau gintis. Užuot įsiklausęs į jos susirūpinimą, atmečiau jį kaip priekabiavimą. Mano santykis su alkoholiu iš esmės pasikeitė – nuo proginio malonumo iki kasdienio poreikio.
Nepastebimas poveikis sveikatai
Dabar, žvelgdamas atgal, suprantu, kad visiškai nepastebėjau, kaip alus kenkė mano sveikatai. Tai, ką laikiau įprastu senėjimu, iš tikrųjų buvo nuolatinio alkoholio vartojimo pasekmės.
Mano išaugęs pilvas buvo ne tik estetinė problema – jis rodė pavojingus riebalus, besikaupiančius aplink vidaus organus. Mano nuolatiniai miego sutrikimai nebuvo susiję su stresu; alkoholis trukdė giliam, atstatančiam miegui.
Dažnas širdies plakimas? Mano kraujospūdis nepastebimai pakilo iki pavojingo lygio.
Galiausiai gydytojas susiejo šiuos simptomus su mano gėrimo įpročiu. Kraujo tyrimai parodė padidėjusį kepenų fermentų ir cholesterolio kiekį – ankstyvus įspėjamuosius ženklus, kurių nepastebėjau, įtikinėdamas save, kad alus nekenksmingas.
Lemiamas momentas gydytojo kabinete
Niekada nepamiršiu tos įprastos sveikatos patikros, kuri tapo lemiamu momentu mano gyvenime. Gydytoja peržvelgė mano tyrimų rezultatus, o jos veide išryškėjo susirūpinimas.
„Jūsų kepenų fermentai pakilę, o kraujospūdis kelia nerimą”, – paaiškino ji, pastūmėdama tyrimų lentelę per stalą. „Šie rodmenys būdingi žmonėms, reguliariai vartojantiems alkoholį.”
Ji paklausė apie mano „retkartinius alaus bokalus”, ir aš prisipažinau, kad daugelį metų kasdien išgerdavau po 3-4 skardines.
Diagnozė buvo aiški: ankstyvosios stadijos kepenų suriebėjimas ir padidėjęs kraujospūdis. Abi šios būklės tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu.
Kartais tik skaičiai medicininėje kortelėje parodo tikrąją tiesą.
5000 tuščių kalorijų: alaus svoris
Tos 3-4 alaus skardinės kasdien sudarė daugiau nei 600 kalorijų per dieną – tai prilygsta papildomam dideliam patiekalui be jokios maistinės vertės. Kol nepastebėjau savo platėjančio diržo, nesuvokiau alaus kaloringumo.
Aluje yra angliavandenių, kurie virsta cukrumi, didina insulino kiekį ir skatina riebalų kaupimąsi. Gydytojas paaiškino, kad mano priaugti 16 kilogramų tiesiogiai susiję su gėrimo įpročiais.
Šis viršsvoris prisidėjo prie sąnarių skausmų, nuolatinio nuovargio ir prastėjančios savivertės. Labiausiai nerimą kėlė padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis, didinantys širdies ligų riziką.
Savo sveikatą žlugdžiau po vieną butelį kasdien.
Kaip alus gadino mano miegą man to nepastebint
Nors priaugtas svoris buvo akivaizdus veidrodyje, miego kokybė blogėjo už užmerktų akių.
Po vakarinio alaus greitai užmigdavau, bet pabusdavau apie 3 valandą nakties, neramus ir ištroškęs. Tai, ką klaidingai laikiau įprastu vidutinio amžiaus žmogaus miegu, iš tikrųjų buvo alkoholio sukelti miego sutrikimai.
Tyrimai rodo, kad alkoholis blogina miego kokybę, net jei bendras miego valandų skaičius atrodo pakankamas. Mano „nakties gurkšnis” trukdė giliam, atstatančiam miegui, kurio reikėjo mano smegenims.
Pasekmės buvo akivaizdžios: rytinis smegenų miglotumas, popietinis energijos kritimas ir didėjanti priklausomybė nuo kavos. Nukentėjo produktyvumas ir nuotaika, o tai paveikė mano santykius su aplinkiniais.
Įtampa santykiuose ir socialiniame gyvenime
Įtampa mano santykiuose prasidėjo beveik nepastebimai. Draugai kviesdavo mane į renginius, kur nebūtų alkoholio, o aš atsisakydavau. Žmona pradėjo minėti, kad vakarais be alaus būdavau irzlus.
Pradėjau teikti pirmenybę gėrimui, o ne bendravimui. Šeimos vakarienės tapo proga išgerti, o ne kartu praleisti laiką. Kai draugai išreikšdavo susirūpinimą, imdavau gintis, užuot įsiklausęs.
Mano socialinis ratas palaipsniui susiaurėjo iki geriančių bičiulių, o ne tikrų draugų. Pokalbiai tapo paviršutiniški ir pasikartojantys. Nesupratau, kad iškeičiau artimus santykius į trumpalaikį malonumą.
Mano pirmosios 30 dienų be kasdienės alaus šešių pakuotės
Supratęs, kiek žalos alus padarė mano santykiams, nusprendžiau visiškai nustoti gerti.
Pirmoji savaitė buvo fiziškai sunki – kentėjau nuo nemigos, dirglumą ir netikėto nerimo. Antrąją savaitę pajutau aiškesnį mąstymą ir daugiau energijos rytais.
Greitai pastebėjau ir finansinę naudą – tą mėnesį sutaupiau beveik 280 eurų. Pagerėjo veido odos spalva, o aš numečiau 3,2 kg, visai nekeisdamas mitybos.
Svarbiausia – atkūriau ryšius su draugais, kuriuos buvau apleidęs. Užuot atsisakinėjęs kvietimų dėl pagirių, pradėjau reguliariai dalyvauti bendrose veiklose.
Atgautas aiškumas padėjo suvokti, kiek kompromisų dariau dėl alkoholio.
Netikėta nauda atsisakius alaus
Be to, ko tikėjausi – geresnio miego, svorio sumažėjimo ir sutaupytų pinigų – alaus atsisakymas atnešė netikėtų privalumų.
Per kelias savaites išsivalė oda. Išnyko nuolatinis nedidelis veido paburkimas, ir pamačiau ryškesnius veido bruožus, kurių nebuvau matęs daugelį metų.
Labai pagerėjo emocinis stabilumas. Be alkoholio įtakos, netikėtai ramiau reaguodavau į stresą darbe.
Svarbiausia – pagilėjo mano santykiai. Pokalbiai su žmona tapo atviresni ir nuoširdesni. Geriau klausiausi draugų ir šeimos narių.
Net skonio pojūtis pasikeitė – maistas, anksčiau atrodęs nykus, staiga atsiskleidė naujais skoniais, kurių anksčiau nepastebėdavau.
Naujas santykis su alkoholiu šiandien
Kaip atradau kelią į sveikesnį santykį su alkoholiu? Viskas prasidėjo nuo aiškių ribų nustatymo. Dabar geriu tik per šventes ar susitikimus – ne dažniau kaip du kartus per mėnesį ir ne daugiau kaip du gėrimus.
Atradau alternatyvų be alkoholio, kurios suteikia ritualą be neigiamų pasekmių. Aromatizuotas putojantis vanduo ar nealkoholinis alus tapo pasirinkimais, kai noriu atsipalaiduoti.
Prieš kiekvieną gėrimą paklausiu savęs: „Kodėl dabar noriu išgerti?” Šis sąmoningumas padeda išvengti automatinio siekio alkoholio.
Svarbiausia – į susilaikymą žiūriu nebe kaip į apribojimą, o kaip į laisvę. Dabar mano retkarčiais išgeriama taurė yra sąmoningas pasirinkimas, o ne kasdienė būtinybė.
