Tyrimai rodo, kad skonio pomėgiai ir asmenybės bruožai yra susiję. Tyrimais nustatyta, kad kartūs maisto produktai, pavyzdžiui, juoda kava ir juodasis šokoladas, yra labiau susiję su didesniais psichopatiniais polinkiais. Aštraus maisto mėgėjai gali pasižymėti pojūčių siekiančiu elgesiu, o retos mėsos pomėgis susijęs su mažesniu jautrumu pasibjaurėjimui. Saldus skonis paprastai siejamas su maloniomis savybėmis, o sūrus – su asertyvumu. Šioms asociacijoms didelę įtaką daro kultūriniai veiksniai. Šios sąsajos atsiranda dėl sudėtingų neurologinių procesų, kurie lemia skonio suvokimą ir asmenybės vystymąsi.
Karčioji tiesa: juodos kavos ir tamsaus šokolado preferencijos
Kodėl kartaus skonio pirmenybė siejama su tamsesnėmis asmenybės savybėmis?
Žurnale „Appetite” paskelbti tyrimai parodė, kad asmenys, mėgstantys karčius maisto produktus, pavyzdžiui, juodą kavą ir juodąjį šokoladą, geriau įvertino psichopatinius polinkius, kasdienį sadizmą ir makiavelizmą.
Mokslininkai teigia, kad šis ryšys gali būti susijęs su išsivysčiusiomis perspėjimo sistemomis. Kartumas dažnai signalizuoja apie galimą toksiškumą gamtoje, kurio dauguma žmonių instinktyviai vengia.
Tie, kurie ieško kartaus skonio, gali pasižymėti asmenybės bruožais, kurie labiau priima negatyvumą, o ne jo vengia.
Tyrimas nereiškia, kad visi, mėgstantys espreso kavą ar 85 % kakavos šokoladą, pasižymi tamsiais bruožais, o tik tai, kad egzistuoja statistinė koreliacija tarp skonio preferencijų ir asmenybės dimensijų.
Aštrūs pojūčiai: Ką gali atskleisti tolerancija karščiui?
Kaip žmogaus polinkis į ugningą maistą susijęs su jo psichologiniu profiliu? Tyrimai rodo, kad intensyvių aštrių pojūčių mėgėjai gali turėti specifinių asmenybės bruožų.
2013 m. žurnale „Food Quality and Preference” paskelbtame tyrime nustatyta, kad pojūčių ieškančios asmenybės dažnai koreliuoja su aštrumo pomėgiu, o tai šiek tiek susiję su rizikingu elgesiu.
Tie, kurie mėgaujasi kapsaicino deginimu, gali patirti kontroliuojamą pavojaus formą– skausmas sukelia endorfinų išsiskyrimą, todėl po diskomforto atsiranda malonumas.
Nors nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp aštraus maisto pomėgio ir psichopatinių polinkių, potraukis intensyvumui gali atspindėti platesnius asmenybės modelius, susijusius su stimuliacijos ieškojimu ir ribų tikrinimu.
Žalioji trauka: Neįprasti mėsos pomėgiai ir asmenybė
Žalioji trauka: Neįprasti mėsos pomėgiai ir asmenybė
Neįprastos arba žalios mėsos pirmenybė yra dar vienas skonio aspektas, kuris patraukė mokslininkų dėmesį asmenybės tyrimuose. Keliuose tyrimuose pastebėta koreliacija tarp asmenų, kurie gauna aukštesnius psichopatinių bruožų įvertinimo balus, ir pirmenybės nepakankamai iškeptos ar žalios mėsos gaminiams.
Šis ryšys gali atspindėti pagrindines asmenybės savybes, susijusias su pojūčių siekimu ir mažesniu jautrumu pasibjaurėjimui. Mokslininkai teigia, kad pirmapradis retos mėsos vartojimo pobūdis gali būti patrauklus tiems, kuriems būdingi aukštesni tamsiosios triados bruožai.
Tačiau mokslininkai įspėja nedaryti supaprastintų išvadų, nes mėsos pasirinkimui įtakos turi kultūriniai veiksniai, kulinarinis poveikis ir individuali skonio fiziologija, nepriklausanti nuo asmenybės bruožų.
Saldus ir sūrus: psichologinė takoskyra
Ką apie asmenybę atskleidžia pirmenybė šokoladiniam pyragui, o ne sūriui? Tyrimai rodo, kad skonio pomėgiai gali būti susiję su tam tikrais asmenybės bruožais. Tyrimai rodo, kad saldų skonį mėgstantys asmenys dažnai pasižymi malonesnėmis savybėmis, o pikantiško skonio entuziastai gali pasižymėti tvirtesnėmis savybėmis.
2015 m. žurnale „Appetite” paskelbtame tyrime nustatyta, kad kartaus skonio pomėgis teigiamai koreliuoja su antisocialiais asmenybės bruožais, įskaitant psichopatiją ir narcisizmą. Tačiau vien tik pagal saldumo ir sūrumo preferencijas negalima diagnozuoti psichopatinių polinkių.
Mokslininkai pabrėžia, kad maisto pomėgiai yra tik vienas nedidelis kintamasis sudėtingoje asmenybės raidoje. Aplinkos veiksniai, genetiniai polinkiai ir daugybė psichologinių elementų vaidina svarbesnį vaidmenį nustatant asmenybės struktūrą.
Mokslas apie skonio suvokimą ir smegenų chemiją
Skonio suvokimą lemiantys neurologiniai mechanizmai suteikia esminių įžvalgų apie tai, kodėl tam tikri žmonės renkasi tam tikrus maisto produktus. Tyrimai rodo, kad skonio receptoriai perduoda signalus į smegenų skonio žievę, kur skonio informacija susijungia su atlygio keliais.
Tyrimais nustatyta, kad tam tikri asmenybės bruožai yra susiję su skonio pomėgiu. Psichopatinių polinkių turintys asmenys dažnai pasižymi aukštesniu kartaus skonio slenksčiu ir labiau mėgsta kofeiną bei aštrų maistą. Tai gali būti susiję su mažesne migdolinės liaukos reakcija, kuri paprastai apdoroja nemalonius dirgiklius.
Tokie neuromediatoriai, kaip dopaminas ir serotoninas, daro didelę įtaką tiek maisto pasirinkimui, tiek asmenybės raiškai, todėl galima manyti, kad skonio pasirinkimo ir psichologinių savybių ryšys turi biologinį pagrindą.
Kultūriniai maisto preferencijų ir tamsiųjų asmenybės bruožų skirtumai
Kultūriniai maisto preferencijų ir tamsių asmenybės bruožų skirtumai
Kultūriniai maisto pasirinkimo tyrimai atskleidžia didelius skirtumus skirtingose visuomenėse, kurie gali būti susiję su tamsiųjų asmenybės bruožų raiška, priklausomai nuo konteksto.
Tyrimai rodo, kad tai, kas laikytina „deviantiniu” maisto pasirinkimu, skirtingose kultūrose smarkiai skiriasi, o tai apsunkina universalias sąsajas tarp maisto pasirinkimo ir psichopatinių polinkių.
Pavyzdžiui, itin aštraus maisto vartojimas gali reikšti pojūčių troškimą vakarietiškame kontekste, tačiau Pietų Azijos visuomenėse jis reiškia kultūrinį konformizmą.
Panašiai, kai kurių tyrimų duomenimis, pomėgis vartoti neapdorotus gyvūninius produktus koreliuoja su tamsiosios triados bruožais, tačiau tas pats maistas yra tradicinis Arkties ir Rytų Azijos virtuvių patiekalas, kurio vartojimas atspindi kultūrinį paveldą, o ne asmenybės nukrypimus.
Už lėkštės ribų: Kitos juslinės preferencijos, kurias tyrinėja mokslininkai
Nors pomėgiai maistui yra įtikinamas asmenybės bruožų langas, tyrėjai išplėtė savo tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kaip tamsių asmenybės bruožų turintys asmenys reaguoja į įvairius jutiminius dirgiklius.
Tyrimuose buvo nagrinėjamos sąsajos tarp tamsių asmenybės bruožų ir pomėgių muzikai, nustatant psichopatijos ir tokių žanrų kaip repas ir sunkusis metalas sąsajas.
Vaizduojamojo meno pomėgiai rodo, kad makiavelizmo bruožų turintiems asmenims gali patikti abstraktūs ar tamsesni vaizdai.
Mokslininkai taip pat užfiksavo sąsajas tarp psichopatinių polinkių ir sumažėjusios reakcijos į tam tikrus kvapus, ypač tuos, kurie susiję su baime ar kitų žmonių nerimu.
Jautrumas prisilietimui ir tolerancija triukšmui – tai naujai atsirandančios sritys, kuriomis domimasi taikant šį multisensorinį asmenybės tyrimų metodą.
