Pilvo riebalų kaupimąsi skatinantys maisto produktai yra ne tik saldumynai. Rafinuoti grūdai, pavyzdžiui, balta duona ir makaronai, sukelia insulino šuolius, skatinančius visceralinių riebalų kaupimąsi. Perdirbtuose maisto produktuose esantys transriebalai trikdo medžiagų apykaitą ir stabdo riebalų skaidymą. Reguliarus alkoholio, ypač alaus, vartojimas stabdo kepenų riebalų skaidymą. Cukrumi saldinti gėrimai, įskaitant vaisių sultis, nesukelia sotumo signalų. Daug fruktozės turintis kukurūzų sirupas kepenyse tiesiogiai virsta riebalų molekulėmis. Supratus šiuos paslėptus veiksnius paaiškėja, kodėl kai kurios dietos nepavyksta, nors ir vengiama akivaizdžių saldumynų.
Rafinuotų grūdų produktai ir jų paslėptas poveikis
Rafinuotų grūdų produktai ir jų paslėptas poveikis
Balta duona, makaronai ir perdirbti grūdiniai produktai yra daugelio šiuolaikinių dietų pagrindas, tačiau šie rafinuoti grūdiniai produktai labai prisideda prie visceralinių riebalų kaupimosi.
Perdirbimo metu šie maisto produktai netenka skaidulų ir maistinių medžiagų, tačiau išlaiko aukštą glikemijos indeksą. Vartojant rafinuotus grūdus, greitai padidėja cukraus kiekis kraujyje, todėl padidėja insulino kiekis, skatinantis riebalų kaupimąsi, ypač aplink pilvo organus.
Tokia medžiagų apykaitos reakcija sukuria alkio ir persivalgymo ciklą, kuris dar labiau paaštrina problemą.
Tyrimai rodo, kad rafinuotus grūdus pakeitus pilno grūdo alternatyviais produktais ženkliai sumažėja vidinių riebalų susidarymas.
Viso grūdo grūduose esančios nepažeistos skaidulos lėtina virškinimą, mažina insulino reakciją ir padeda palaikyti sveikesnį visceralinių riebalų kiekį.
Transriebalų turintys apdoroti maisto produktai
Supakuoti sausainiai, margarinas ir šaldyti patiekalai yra vieni iš pavojingiausių visceralinių riebalų kaupimosi veiksnių dėl juose esančio transriebalų kiekio.
Šie dirbtinai pagaminti riebalai trikdo organizmo medžiagų apykaitos procesus ir slopina normalų lipidų skaidymą.
Tyrimai atskleidė, kad transriebalai ne tik skatina riebalų kaupimąsi aplink svarbiausius organus, bet ir didina uždegimo žymenis, susijusius su metaboliniu sindromu.
Net ir nedideli reguliariai vartojami kiekiai gali pastebimai paveikti pilvo riebalų pasiskirstymą.
Nors daugelyje šalių uždrausta naudoti pramoninius transriebalus, perdirbtuose maisto produktuose jų vis dar yra kaip „iš dalies hidrintų aliejų”.
Vartotojai turėtų atidžiai tikrinti maistingumo etiketes, ypač tų kepinių ir pusgaminių, kuriuose pirmenybė teikiama ilgesniam galiojimo laikui.
Alkoholio vaidmuo kaupiant visceralinius riebalus
Reguliarus alkoholinių gėrimų vartojimas yra svarbus visceralinių riebalų kaupimosi veiksnys, nors daugelis vartotojų šio ryšio nepastebi.
Alkoholio apykaitai pirmenybė teikiama kepenyse, todėl laikinai sustabdomas riebalų perdirbimas ir skatinamas jų kaupimas, ypač aplink pilvo organus.
Dėl alkoholio ir angliavandenių derinio alus kelia ypatingų problemų visceralinių riebalų vystymuisi.
Nors vyne ir spiritiniuose gėrimuose angliavandenių yra mažiau, dėl alkoholio kiekio jie vis tiek skatina riebalų kaupimąsi. „Alaus pilvo” fenomenas tiksliai atspindi šį fiziologinį procesą.
Be to, alkoholis dažnai sumažina suvaržymus renkantis maistą, todėl dažniau vartojamas kaloringas maistas, kuris dar labiau padidina visceralinių riebalų kaupimąsi.
Cukrumi saldinti gėrimai, išskyrus gazuotus gėrimus
Alkoholis yra vienas iš probleminių gėrimų, sukeliančių visceralinių riebalų kaupimąsi, kategorijų, tačiau ne tik tradiciniai gazuoti gėrimai, bet ir cukrumi saldinti gėrimai kelia ne mažesnę grėsmę medžiagų apykaitos sveikatai.
Daugelis vartotojų, stebėdami suvartojamo cukraus kiekį, nepastebi tokių gėrimų kaip saldinta arbata, vaisių sultys, sportiniai gėrimai ir aromatizuoti kavos gėrimai. Šiuose gėrimuose dažnai būna panašus ar net didesnis pridėtinio cukraus kiekis nei gazuotuose gėrimuose, kartais užmaskuotas kaip „natūralūs” saldikliai.
Tyrimai rodo, kad skystos kalorijos nesukelia tokių pačių sotumo signalų kaip kietas maistas, todėl jų suvartojama per daug.
Šiuose gėrimuose esanti fruktozė visų pirma metabolizuojama kepenyse, todėl gali padidėti riebalų kaupimasis pilvo srityje ir padidėti trigliceridų kiekis.
„Mažai riebalų turintys produktai, kuriuose yra daug cukraus
Produktai, parduodami kaip „neriebūs”, dažnai turi apgaulingai daug pridėtinio cukraus, kad kompensuotų skonio praradimą, taip sukurdami paradoksalią maisto produktų kategoriją, kuri iš tikrųjų gali skatinti visceralinių riebalų kaupimąsi.
Daugelyje neriebių jogurtų, salotų padažų ir pusryčių dribsnių yra daugiau cukraus nei pilno riebumo produktuose. Šie produktai sukelia insulino šuolius, kurie skatina riebalų kaupimąsi, ypač aplink visceralinius organus.
Tyrimai rodo, kad vartojant daug cukraus ir mažai riebalų turinčius produktus gali padidėti trigliceridų kiekis ir padidėti uždegiminių žymenų kiekis.
Vartotojai turėtų atidžiai nagrinėti maistingumo etiketes ir atkreipti dėmesį ne tik į riebalų kiekį, bet ir į pridėtinį cukrų.
Rinkdamiesi sveikus, neperdirbtus maisto produktus su natūraliu riebalų kiekiu, paprastai pasieksite geresnių medžiagų apykaitos rezultatų nei labai perdirbti „dietiniai” produktai.
Uždegimą sukeliantys augaliniai aliejai, kurių reikia vengti
Nuo paslėptų cukrų pereikite prie tokių pat probleminių riebalų, nes tam tikri augaliniai aliejai labai prisideda prie vidinių riebalų kaupimosi ir uždegiminių reakcijų.
Tokiuose rafinuotuose aliejuose kaip sojų, kukurūzų, rapsų ir saulėgrąžų yra daug omega-6 riebalų rūgščių, kurių vartojant per daug gali kilti uždegimas.
Šie polinesotieji aliejai lengvai oksiduojasi aukštoje temperatūroje, sudarydami junginius, kurie pažeidžia ląsteles ir skatina riebalų kaupimąsi aplink svarbiausius organus.
Tyrimai rodo, kad reguliariai juos vartojant didėja visceralinis riebumas, ypač jei jie naudojami perdirbtuose maisto produktuose.
Maistui ruošti galima naudoti sveikesnes alternatyvas – alyvuogių, avokadų ir kokosų aliejų, kurio sudėtyje yra stabilesnių riebalų rūgščių ir naudingų junginių, palaikančių medžiagų apykaitos sveikatą.
Didelio fruktozės kiekio kukurūzų sirupas ir jo poveikis medžiagų apykaitai
Skirtingai nuo natūralių saldiklių, didelės fruktozės kukurūzų sirupas (HFCS) yra vienas iš problemiškiausių ingredientų, skatinančių vidinių riebalų kaupimąsi. Šis perdirbtas saldiklis metabolizuojamas kitaip nei gliukozė, apeinant tam tikrus virškinimo proceso reguliavimo etapus.
HFCS pirmiausia perdirbamas kepenyse, kur fruktozės perteklius tiesiogiai virsta riebalų molekulėmis. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant didėja trigliceridų kiekis ir skatinamas atsparumas insulinui.
Šio saldiklio yra daugybėje perdirbtų maisto produktų– nuo gazuotų gėrimų ir sulčių iki dribsnių ir pagardų.
Organizmas neturi veiksmingų HFCS vartojimo reguliavimo mechanizmų, todėl sumažėja sotumo signalų. Dėl šio medžiagų apykaitos sutrikimo paprastai suvartojama per daug ir sparčiau kaupiasi visceraliniai riebalai.
Greito maisto deriniai, nukreipti į jūsų vidurį
Greito maisto deriniai, skirti jūsų liemeniui
Greito maisto deriniai labai prisideda prie visceralinių riebalų kaupimosi, ypač tada, kai vienuose patiekaluose derinami keli probleminiai ingredientai. Šiuose patiekaluose paprastai būna rafinuotų angliavandenių, transriebalų ir per daug natrio, kurie veikia sinergiškai ir skatina pilvo riebalų kaupimąsi.
Mėsainių, keptų mėsainių ir gazuotų gėrimų deriniai daro trigubą poveikį: labai glikemiška bandelė padidina insulino kiekį, perdirbtas sūris ir mėsa turi uždegimą sukeliančių riebalų, o saldūs gėrimai suteikia tuščių kalorijų.
Panašiai ir kepta vištiena su sausainiais ir saldžiais priedais sukuria tobulą medžiagų apykaitos audrą. Tokie patiekalai ne tik viršija rekomenduojamą suvartoti kalorijų kiekį, bet ir sukelia hormonines reakcijas, kurios skatina visceralinių riebalų kaupimąsi.
Dirbtiniai saldikliai ir netikėtas jų ryšys
Nepaisant to, kad dirbtiniai saldikliai yra nekaloringi, jie gali labai prisidėti prie visceralinių riebalų kaupimosi, nes sutrikdo medžiagų apykaitą.
Tyrimai rodo, kad šie junginiai keičia žarnyno mikrobiotos sudėtį, todėl gali sukelti gliukozės netoleravimą ir atsparumą insulinui – sąlygas, susijusias su padidėjusiu pilvo riebalų kaupimusi.
Tyrimais nustatyta, kad reguliarus sacharino, sukralozės ir aspartamo vartojimas siejamas su didesniu liemens apimties matavimu.
Smegenų reakcija į šiuos saldiklius taip pat gali paskatinti kompensacinį valgymo elgesį, nes dirbtiniai saldikliai stimuliuoja saldumo receptorius, nesuteikdami laukiamų kalorijų, ir dėl to gali padidėti kalorijų suvartojimas kitose mitybos vietose.
