Kai kurie moksliniai įrodymai rodo, kad magnetinės audros gali turėti įtakos žmogaus biologijai ir emocijoms. Tyrimais nustatyta, kad geomagnetiniai trikdžiai susiję su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, pakitusiais EEG modeliais ir kalcio jonų kanalų sutrikimu ląstelėse. Tačiau skeptikai kaip alternatyvius paaiškinimus nurodo metodologinius trūkumus, patvirtinimo šališkumą ir nocebo efektą. Individualus jautrumas labai skiriasi, kai kurie žmonės teigia, kad Saulės reiškinių metu jiems skauda galvą, jaučia nerimą ar sutrinka miegas. Norint suprasti šias galimas sąsajas, reikia išnagrinėti tiek istorinius stebėjimus, tiek šiuolaikinių tyrimų rezultatus.
Magnetinių magnetinių reiškinių tyrinėjimas: kaip suprasti mūsų planetos skydą
Kol Žemė tyliai sukasi kosmoso platybėse, prie jos išorinių sienų vyksta nuolatinė kova.
Mūsų planetos magnetinis laukas sudaro apsauginį skydą nuo Saulės vėjo– įkrautų dalelių srauto, nuolat plūstančio iš Saulės.
Magnetinės audros kyla, kai Saulės išsiveržimai siunčia į Žemę neįprastai didelius šių dalelių srautus.
Šie geomagnetiniai sutrikimai laikinai iškraipo mūsų planetos magnetinį lauką, sukeldami jo stiprumo ir orientacijos svyravimus.
Mokslininkai šiuos trikdžius matuoja Kp indeksu, kuris svyruoja nuo 0 (ramus) iki 9 (ekstremali audra).
Per dideles audras žemesnėse platumose tampa matomi tokie reiškiniai kaip poros, o elektros tinklai ir ryšių sistemos gali sutrikti.
Istoriniai įrodymai: Žmonių simptomų ryšys su Saulės aktyvumu
Nors mokslininkai geomagnetinio aktyvumo biologiniu poveikiu susidomėjo palyginti neseniai, istoriniuose dokumentuose, datuojamuose šimtmečiais, yra stebėjimų, kuriuose žmonių sveikata siejama su dangaus reiškiniais.
1859 m. Carringtono įvykis– didžiausia užfiksuota geomagnetinė audra – sutapo su plačiai paplitusiais pranešimais apie galvos skausmus, nerimą ir nemigą.
Rusų mokslininkas Aleksandras Čiževskis (1897-1964 m.) tapo heliobiologijos pradininku, užfiksavusiu Saulės ciklų sąsajas su epidemijomis, psichiatrų priimamais pacientais ir socialiniais neramumais per 2 500 metų laikotarpį.
Norvegų tyrinėtojas Fridtjofas Nansenas pastebėjo Arkties ekspedicijų įgulų elgsenos pokyčius auroralinių reiškinių metu.
Net Hipokratas ir Paracelsas kalbėjo apie „kosminę įtaką” žmogaus organizmui, o tai rodo, kad nuo seno žinojo apie galimas saulės ir žemės sveikatos sąsajas.
Tyrimų rezultatai: Ką tyrimai atskleidžia apie biologines reakcijas
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai pagrindė šiuos istorinius pastebėjimus empiriniais įrodymais, siejančiais geomagnetinį aktyvumą su išmatuojamomis biologinėmis reakcijomis. Tyrimuose užfiksuotas ryšys tarp magnetinių audrų ir melatonino gamybos, kraujospūdžio svyravimų ir širdies ritmo svyravimų.
Halbergo chronobiologijos centro tyrimai parodė, kad geomagnetiniai sutrikimai sutampa su dažnesniu hospitalizavimu dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Atlikus neurologinius tyrimus paaiškėjo, kad Saulės žybsnių metu keičiasi EEG modeliai, ypač alfa bangų aktyvumas. Ląstelių tyrimai rodo, kad elektromagnetinio lauko pokyčiai gali paveikti kalcio jonų kanalus ir ląstelių membranų pralaidumą.
Nors individualus jautrumas labai skiriasi, šie rezultatai rodo, kad geomagnetinis aktyvumas gali turėti įtakos žmogaus fiziologijai.
Skeptiškos perspektyvos: Alternatyvūs pranešimų apie poveikį paaiškinimai
Nepaisant gausėjančių įrodymų, siejančių geomagnetinį aktyvumą su fiziologinėmis reakcijomis, kritiškai nusiteikę mokslininkai teigia, kad daugelį pranešimų apie poveikį galima paaiškinti alternatyviai.
Skeptikai atkreipia dėmesį į patvirtinimo šališkumą, kai žmonės pastebi simptomus tik tada, kai žino apie magnetinės audros aktyvumą. Nocebo efektas taip pat gali būti svarbus, nes žmonės patiria numatomus neigiamus padarinius tik dėl įtaigos.
Tyrimų metodologiniai trūkumai, įskaitant mažą imtį ir netinkamą suklaidinančių kintamųjų, pavyzdžiui, oro sąlygų ir sezoninių afektinių sutrikimų, kontrolę, dar labiau susilpnina teiginius apie priežastinį ryšį.
Statistinis koreliacinis ryšys be nustatytų biologinių mechanizmų tebėra problemiškas. Kaip pastebi psichologas Jamesas Alcockas: „Nagrinėdami šiuos reiškinius turime atskirti koreliaciją nuo priežastingumo.”
Apsaugoti save: Praktiniai metodai geomagnetinių sutrikimų metu
Nors mokslas ir toliau diskutuoja dėl tikslių geomagnetinio poveikio žmogaus fiziologijai mechanizmų, asmenys, susirūpinę dėl galimo poveikio, gali taikyti keletą įrodymais pagrįstų strategijų, kad sumažintų diskomfortą Saulės audrų metu.
Tai – reguliarus miego grafikas, streso mažinimo būdai, pavyzdžiui, meditacija, ir tinkama hidratacija.
Kai kurie specialistai rekomenduoja laikinai apriboti papildomų elektromagnetinių laukų poveikį mažinant nereikalingą laiką, praleidžiamą prie ekrano. Asmeninių simptomų ir magnetinio aktyvumo stebėjimas naudojant turimas programėles gali padėti nustatyti dėsningumus.
Asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar migrena, t. y. ligomis, kurios gali paūmėti geomagnetinių trikdžių metu, ypač svarbu laikytis paskirto gydymo režimo.
Galiausiai šie metodai padeda palaikyti bendrą atsparumą nepriklausomai nuo to, ar geomagnetinis poveikis tiesiogiai sukelia simptomus.
