Mano lobelijos visada gražiai žydėdavo pavasarį. Bet vidurvasarį – tarsi užgesdavo. Žiedai retėjo, spalvos bluko, augalai atrodė pavargę.
Galvojau, kad taip turi būti. Kad lobelijos tiesiog „baigiasi” vasaros viduryje.
Kol vieną dieną nusprendžiau pabandyti vieną paprastą dalyką. Ir po dviejų savaičių pamačiau tai, ko nesitikėjau – antrą žydėjimo bangą.
Kodėl lobelijos „užgęsta” vidurvasarį
Pasirodo, priežastis paprasta – maistinių medžiagų išsekimas. Vazone ar lysvelėje dirva per kelis mėnesius tiesiog „išsisemia”.
Azoto trūkumas – apatiniai lapai gelsta, augimas sulėtėja. Fosforo stygius – lapai įgauna purpurinį atspalvį, žiedų mažėja. Kalio trūkumas – lapų kraštai rudi, stiebai silpni.
„Mano lobelijos irgi taip darydavo,” – pasakė kaimynė Rasa. „Galvojau, kad nuo karščio. Pasirodo – badauja.”
Tikslus žodis. Jos tiesiog badauja.
Ką įbėriau į žemę
Nupirkau paprasčiausias subalansuotas trąšas žydintiems augalams. Kainavo kelis eurus, pakanka visam sezonui.
Svarbu, kad būtų subalansuota formulė – azotas, fosforas, kalis tinkamomis proporcijomis. Ne tik azotas, kuris skatina lapus, bet ne žiedus.
Įbėriau pagal instrukciją – šaukštą ant vazoną. Tiesiai į žemę, ne ant lapų ar žiedų – kitaip gali nudeginti.
Po to – palaisčiau, kad trąšos ištirptų ir pasiektų šaknis.
Viskas. Jokių sudėtingų procedūrų.
Po dviejų savaičių – stebuklas
Pirmą savaitę nieko ypatingo nepastebėjau. Gal kiek ryškesni lapai, bet nieko dramatisko.
Bet antrą savaitę – pradėjo rodytis nauji pumpurai. Trečią – lobelijos žydėjo taip, lyg būtų pavasaris.
„Ką tu joms darai?” – paklausė vyras, kuris paprastai nesidomi gėlėmis. „Atrodo geriau nei gegužę.”
Tiesiog pamaitinau. Tiek ir tereikėjo.
Kaip netręšti per daug
Čia svarbu nepadaryti klaidos, kurią daro daugelis – nepertręšti.
Per daug azoto – ir lobelijos augins lapus, bet ne žiedus. Per didelis trąšų kiekis – ir šaknys „nudega”, augalas nusilpsta.
Geriau mažiau, bet reguliariai. Kas dvi–tris savaites aktyvaus augimo metu. Po kiekvieno tręšimo – palaistyti.
Ir niekada – sausoje žemėje. Prieš tręšiant žemė turi būti drėgna, kitaip trąšos per stipriai paveiks šaknis.
Mano lobelijų sezonas dabar trunka iki rudens
Anksčiau lobelijos „gyvuodavo” iki liepos vidurio. Dabar – žydi iki pirmųjų šalnų.
Visas paslaptis – reguliarus maitinimas. Kas dvi savaites – trąšos. Kas dieną – stebėjimas, ar nereikia palaistyti. Kas savaitę – nuvytusių žiedų nuskynimas.
„Tavo lobelijos kaip iš žurnalo,” – pasakė kaimynė Rasa, kai atėjo į svečius rugpjūtį. „Mano jau seniai baigėsi.”
Papasakojau jai receptą. Dabar ir jos lobelijos žydi iki rudens.
Kartais gražiausios sodo paslaptys – paprasčiausios. Augalams, kaip ir mums, reikia maisto. Kai jie gauna – dėkoja žiedais.
Kokias trąšas rinktis
Parduotuvėse daug pasirinkimų – ir lengva pasimesti. Bet taisyklė paprasta.
Ieškokite trąšų, ant kurių parašyta „žydintiems augalams” arba „balkoninėms gėlėms”. Jos turi daugiau fosforo ir kalio, mažiau azoto – būtent to, ko reikia žiedams.
Galite rinktis skystas arba granuliuotas. Skystos veikia greičiau, bet reikia naudoti dažniau. Granuliuotos – lėčiau tirpsta, ilgiau maitina.
„Aš naudoju paprasčiausias iš prekybos centro,” – pasakojo kaimynė Rasa. „Kainuoja tris eurus, pakanka visam sezonui. Ir veikia puikiai.”
Nereikia ieškoti nieko ypatingo. Svarbiausia – reguliarumas. Kas dvi savaites – ir lobelijos atsidėkos žiedais iki pat rudens.
