Socialiniuose tinkluose populiarėja patarimas barstyti bulvių krakmolą ant kambarinių augalų žemės. Sodininkai dalijasi entuziastingais atsiliepimais, bet ką apie tai sako augalų fiziologija?

Kas yra šis metodas

Internete plintantis patarimas ragina ant vazoninės žemės paviršiaus pabarstyti ploną bulvių krakmolo sluoksnį, jį uždengti substratu ir palaistyti. Entuziastai teigia, kad taip augalai geriau auga, greičiau atsigauna po persodinimo, o lapai tampa sodresni.

Skamba viliojančiai – pigus virtuvės produktas, paprastas metodas ir žadami stebuklingi rezultatai. Bet ar tai veikia?

Ką iš tiesų žino mokslas

Trumpas atsakymas: mokslinių tyrimų, patvirtinančių šio metodo veiksmingumą, nėra.

Svarbu suprasti bazinę augalų fiziologiją. Augalai yra autotrofai – jie patys gamina sau reikalingus angliavandenius per fotosintezę. Šaknys įsisavina vandenį ir mineralines medžiagas (azotą, fosforą, kalį ir kitus mikroelementus), bet ne organines angliavandenių molekules iš dirvožemio.

Krakmolas, patekęs į dirvą, nėra tiesiogiai absorbuojamas augalo šaknų. Jį pirmiausia turi suskaidyti dirvožemio mikroorganizmai. Šis procesas vyksta lėtai ir netiesiogiai, o jo nauda augalui – neįrodyta.

Galimos rizikos, apie kurias retai kalbama

Prieš eksperimentuojant su krakmolu, verta žinoti galimus neigiamus padarinius.

Pelėsio ir grybų vystymasis. Krakmolas yra puiki terpė mikrobams. Drėgnoje vazoninėje žemėje jis gali skatinti pelėsio, grybų ir nepageidaujamų mikroorganizmų dauginimąsi. Tai ypač aktualu prastai vėdinamose patalpose.

Dirvožemio aeracijos blogėjimas. Sudrėkęs krakmolas gali suklijuoti dirvožemio daleles ir sudaryti nepralaidų sluoksnį, trukdantį oro cirkuliacijai prie šaknų. Tai gali sukelti šaknų puvimą.

Kenkėjų pritraukimas. Organinės medžiagos dirvožemio paviršiuje gali pritraukti mašalus, erkutes ar kitus nepageidaujamus vabzdžius.

Kodėl žmonės mano, kad metodas veikia

Daugelis sodininkų tikrai pastebi teigiamų pokyčių po krakmolo naudojimo. Bet tai nebūtinai reiškia, kad krakmolas yra priežastis.

Dažniausiai pagerėjimą lemia kiti veiksniai: žmogus pradeda daugiau dėmesio skirti augalui, reguliariau laisto, parenka geresnę vietą arba tiesiog ateina palankesnis sezonas. Psichologijoje tai vadinama patvirtinimo šališkumu – matome tai, ką tikimės pamatyti.

Be to, pats dirvožemio purenimas prieš barstyti krakmolą gali pagerinti aeraciją ir vandens įsigėrimą – tai tikrai naudinga šaknims.

Jei vis tiek norite išbandyti

Nors mokslinių įrodymų nėra, krakmolas mažais kiekiais greičiausiai nesukels didelės žalos. Jei nusprendėte eksperimentuoti, laikykitės kelių taisyklių.

Naudokite labai mažą kiekį – vos kelis gramus vienam vazonui. Stebėkite dirvožemį: jei pastebėjote pelėsį, nemalonų kvapą ar mašalus – iškart nustokite. Nebandykite šio metodo su brangiais ar retais augalais, geriau pradėkite nuo atsparių rūšių.

Ir svarbiausia – nepamirškite, kad augalams reikia to, kas tikrai įrodyta: tinkamo laistymo, šviesos, kokybiško substrato ir subalansuotų mineralinių trąšų.

Išvada

Bulvių krakmolo barstymas ant kambarinių augalų – internetinis liaudies patarimas be mokslinių įrodymų. Augalai neįsisavina angliavandenių per šaknis, o krakmolas dirvožemyje gali sukelti pelėsio ir aeracijos problemų.

Jei norite, kad jūsų augalai klestėtų, investuokite į patikrintus metodus: gerą substratą, tinkamą laistymo režimą ir kokybiškas trąšas. Stebuklingų sprendimų sodininkystėje, deja, nebūna.