Kosulys prasidėjo nuo paprasto peršalimo. Galvojau – praeis per savaitę. Bet savaitė virto dviem, paskui trim. Naktimis negalėdavau užmigti, kolegos darbe žiūrėdavo kreivai, o gerklė degė lyg būčiau rijusi žvyrą. Vaistinėje išbandžiau viską – sirupus, pastiles, purškalus. Niekas nepadėjo ilgiau nei valandą.
Tada paskambino mama ir paklausė: „O pušies pumpurų garais bandei? Močiutė taip visus mus gydė.”
Tą vakarą padariau tai, ką darydavo mano močiutė prieš penkiasdešimt metų. Kitą rytą pirmą kartą per tris savaites prabudau nekosėdama.
Pušies pumpurų garai – kaip tą vakarą dariau
Receptas buvo paprastas, bet turėjau būti atsargi. Mama perspėjo: „Ne verdantis vanduo – tik garuojantis. Kitaip nusidegsi kvėpavimo takus.”
Štai kaip padariau:
Paėmiau nedidelę saują šviežių pušies pumpurų – radau pas kaimyną, kuris turi pušį kieme. Jei pumpurų nerandi – galima naudoti ir šaukštą smulkintų pušies spyglių.
Užkaitinau vandenį iki momento, kai pradėjo kilti garai, bet dar nevirė. Nuėmiau nuo viryklės.
Supyliau pumpurus į dubenį, užpyliau karštu vandeniu. Atsisėdau patogiai, užsidengiau galvą rankšluosčiu ir lėtai kvėpavau garais 5–10 minučių.
Mama sakė: „Jei pajusi svaigulį ar gerklė pradės labiau dirginti – tuoj pat baik.” Man viskas buvo gerai – tik šilta ir raminanti.
Arbata, kuri apgaubė gerklę kaip šilkas
Po garų mama liepė išgerti „gleivingos” arbatos. Taip ji vadino užpilą, kuris padeda gerklei ir slopina kosulį.
Tinkamiausios žolės: šalpusnis (ji vadino „marškačiais”), islandsamanė arba medetkos. Jos turi polisacharidų, kurie sukuria apsauginę plėvelę ant sudirgusios gerklės.
Paruošimas: žoleles užpilu karštu, bet ne verdančiu vandeniu (apie 80°C). Palieku 10–15 minučių. Nukošiu ir pridedu šaukštą medaus.
Geriu šiltą, nedideliais gurkšniais. Po kelių minučių gerklė nustoja deginti, o kosulys atlėgsta.
Prakaitavimo arbata – kai peršalimas niekaip nepraeina
Mama paminėjo dar vieną triuką, kurį naudodavo močiutė: „Kai peršalimas užsitęsia, reikia prakaitą išmušti.”
Tam tinka šeivamedžio žiedų arbata arba aviečių lapų užpilas. Jos skatina prakaitavimą ir padeda organizmui greičiau atsikratyti infekcijos.
Paruošimas toks pat – karštas vanduo, 10–15 minučių, medus. Geriu vakare, prieš miegą, ir apsivelku šiltai.
„Ryte pasikeisi pižamą – bus šlapia”, – sakė mama. Ir tikrai – po tokios nakties jaučiausi daug geriau.
Viena klaida, kuri gali viską sugadinti
Mama perspėjo apie dažniausią klaidą: verdantis vanduo sunaikina naudingas medžiagas ir gali nudeginti kvėpavimo takus ar gerklę.
Vanduo turi būti karštas, bet ne verdantis. Jei matai, kad burbuliuoja – palaukk porą minučių, kol nurims.
Tai taikoma ir garams, ir arbatoms. Kantrybė čia yra esmė.
Trys dienos, kurios viską pakeitė
Pirmas vakaras – pušies garai ir arbata. Naktį kosulys sumažėjo perpus.
Antras vakaras – tas pats ritualas. Ryte jau galėjau normaliai kalbėti be pertrūkių.
Trečias vakaras – pridėjau prakaitavimo arbatą. Ryte pabudau be kosulio. Pirmas kartas per tris savaites.
Ar tai mokslas? Iš dalies – tyrimai rodo, kad eteriniai aliejai pušyje turi antiseptinių savybių, o gleivingos žolelės tikrai ramina sudirgusias gleivines. Bet svarbiausia – tai veikė man.
Kada šie metodai netinka
Mama buvo aiški: „Jei blogėja – eik pas daktarą. Šitos arbatos ne nuo plaučių uždegimo.”
Kreiptis į gydytoją reikia, jei:
- Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 dienas
- Atsiranda dusulys ar krūtinės skausmas
- Kosint pasirodo kraujas
- Kosulys tęsiasi ilgiau nei 3 savaites ir neblogėja
- Turi astmą, diabetą ar imuninės sistemos problemų
Namų priemonės – tai pagalba lengvesniems atvejams. Jei organizmas neatsigauna – reikia profesionalios pagalbos.
Ką darau dabar, kai jaučiu pirmus simptomus
Dabar, kai tik pajuntu, kad gerklė pradeda kuždėti, nebelaukiu trijų savaičių. Tą patį vakarą darau pušies garų sesiją ir išgeriu gleivingos arbatos.
Peršalimai vis tiek ateina – bet nebepasilieka taip ilgai.
Mama buvo teisi: kartais seniausi metodai veikia geriau nei vaistinės lentynos. Močiutė tai žinojo. Dabar žinau ir aš.
