Jau kelias savaites kamuoja sausas kosulys, kuris niekaip nepraeina? Ryte keliatės lyg nebūtumėte miegoję, o dieną sunku susikaupti ir mintys tarsi plaukia per miglą? Daugelis tokius simptomus nurašo sezoniniam nuovargiui ar stresui. Bet jei jie reguliariai kartojasi ir niekas nepadeda – verta pagalvoti apie kitą priežastį.
Specialistai atkreipia dėmesį į vieną svarbų požymį: jei simptomai sumažėja išvykus iš namų kelioms dienoms ir vėl sugrįžta grįžus – tai rimtas signalas. Problema gali slypėti ten, kur jos mažiausiai tikitės.
Požymiai, kurie turėtų sukelti įtarimą
Tipinė situacija atrodo taip: žmogus ilgai gydosi nuo „peršalimo”, bet kosulys vis tiek nepraeina. Nosies užgulimas, akių perštėjimas, gerklės dirginimas – be jokių kitų infekcijos požymių. Prie to prisideda nuolatinis nuovargis, galvos skausmai ir sunkumai susikaupti.
Ypač įtartina, kai simptomai sustiprėja tam tikru metu – po lietingų dienų, rytais arba būnant konkrečiame kambaryje. Jei pastebėjote tokį dėsningumą – laikas paieškoti atsakymo ne vaistinėje.
Vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir astma sergantys asmenys paprastai reaguoja stipriau, todėl jų simptomai gali būti ryškesni.
Kas iš tikrųjų gali slypėti už sienų
Kaltininkas dažnai būna pelėsis, augantis paslėptose vietose – sienų ertmėse, už gipskartonio, po grindimis ar palėpėje. Jis gali plėstis mėnesius ar net metus, kol tampa matomas ar užuodžiamas.
Pelėsio sporos ir jų išskiriami lakieji junginiai dirgina kvėpavimo takus, sukelia alergines reakcijas ir gali paveikti net nervų sistemą – štai kodėl atsiranda „smegenų migla” ir koncentracijos sunkumai.
Drėgmė – pagrindinis pelėsio sąjungininkas. Smulkus vamzdžio prakiurimas, kondensacija ant šaltų sienų, prastas vėdinimas vonios kambaryje – pakanka nedidelio, bet nuolatinio drėgmės šaltinio, kad prasidėtų kolonizacija.
Kur pelėsis slepiasi dažniausiai
Pavojingiausia tai, kad pelėsis gali augti ten, kur jo nematote. Dažniausios slėptuvės:
Vonios kambarių ir virtuvės sienos – ypač vietos, kur praeina vamzdžiai. Rūsiai ir cokoliniai aukštai su prasta drėgmės izoliacija. Palėpės, kur gali kauptis kondensatas ar nutekėti stogas. Langų palangės ir kampai – vietos, kur susidaro „šaltieji tiltai”.
Mažiau akivaizdžios vietos: už baldų, pristatytų prie išorinių sienų (ypač jei tarp baldų ir sienos nėra oro tarpo), šildymo ir vėdinimo sistemos ortakiai, po laminuotomis grindimis, jei kada nors buvo užliejimas.
Kaip saugiai patikrinti savo namus
Pradėkite nuo vizualios apžiūros. Ieškokite spalvos pakitimų ant sienų ar lubų – tamsių dėmelių, burbuliuojančio ar besilupiančio dažo, išlinkusių ar minkštų paviršių. Atkreipkite dėmesį į kvapą – pelėsis turi specifinį drėgną, „rūsio” aromatą.
Kur tikrinti:
Aplink langus ir duris. Po kriauklėmis ir už unitazo. Palei grindjuostes, ypač kampuose. Rūsyje ir palėpėje. Už didelių baldų prie išorinių sienų.
Jei turite drėgmės matuoklį – puiku. Jei ne, pakaks žibintuvėlio ir nosies. Svarbu: jei aptikote įtartiną vietą, nelieskite ir nebandykite nuvalyti – sporos gali išsisklaidyti po visą patalpą.
Kada galite susitvarkyti patys, o kada kviesti specialistus
Nedidelę pelėsio zoną (mažesnę nei kvadratinis metras) ant neporėtų paviršių – plytelių, stiklo, metalo – galite pašalinti patys. Naudokite specialią pelėsio valymo priemonę, gumines pirštines ir respiratorių. Būtinai išvėdinkite patalpą ir kruopščiai išdžiovinkite.
Kvieskite profesionalus, jei:
Užteršta zona didesnė nei kvadratinis metras. Pelėsis įsiskverbęs į gipskartonį, medieną ar izoliaciją. Paveikta vėdinimo sistema. Namuose gyvena mažamečiai vaikai, nėščios moterys ar žmonės su lėtinėmis kvėpavimo ligomis.
Svarbiausia – pirmiausia pašalinkite drėgmės šaltinį. Priešingu atveju pelėsis sugrįš, kad ir kaip gerai jį išvalytumėte.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei tris savaites – tai jau rimta priežastis apsilankyti pas gydytoją. Nedelskite, jei atsirado švokštimas ar dusulys, simptomai sparčiai blogėja, pastebėjote atminties ar koncentracijos pablogėjimą, dažnai kartojasi kvėpavimo takų infekcijos.
Prieš vizitą užsirašykite simptomus, jų pradžios laiką ir ryšį su buvimu namuose – ši informacija padės gydytojui greičiau nustatyti priežastį. Jei įtariate pelėsį, nufotografuokite rastas vietas – nuotraukos gali būti naudingos ir gydytojui, ir vėliau – specialistams, vertinsiantiems situaciją namuose.
Kol laukiate tyrimo rezultatų, stenkitės kuo daugiau laiko praleisti gerai vėdinamose patalpose ir venkite ilgai būti kambariuose, kuriuose įtariate problemą.
