Žiemos mėnesiais daugelis sodininkų susiduria su ta pačia problema – daigai ant palangės auga silpni, ištįsę, blyškūs. Kad ir kaip stengtumėtės, rezultatas nuvilia. Augalai tiesiog neturi jėgų normaliai vystytis, o pavasarį persodinti į lauką jau būna per vėlu.
Priežastis paprasta – natūralios šviesos žiemą katastrofiškai trūksta. Dienos trumpos, dangus dažnai apniukęs, o pro langą patenkantys saulės spinduliai per silpni intensyviai fotosintezei. Augalai tiesiogine prasme badauja, nors jiems pakanka vandens ir maistingųjų medžiagų.
Kodėl dirbtinis apšvietimas būtinas
Dirbtinis apšvietimas – vienintelis būdas kompensuoti žiemos šviesos trūkumą. Jis užtikrina fotosintezės greitį, pakankamą stabiliam augimui, o ne vadinamajai etiolizacijai – kai augalas desperatiškai tiesiasi link šviesos šaltinio ir tampa silpnas bei netvirtų stiebų.
Tinkamas apšvietimas stabilizuoja augalo paros ritmą, pagerina daigumo vienodumą ir skatina normalų lapų vystymąsi. Be jo net geriausios sėklos ir kruopščiausia priežiūra neduos laukiamų rezultatų.
Svarbu suprasti, kad ne bet kokia lempa tinka augalams auginti. Čia ir slypi tas vienas vertingas patarimas, kurį turėtų žinoti kiekvienas sodininkas.
Kokias lempas rinktis, o kokių vengti
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji – bando naudoti paprastas kaitrinės lemputės. Jos visiškai netinkamos augalams. Tokios lempos išskiria per daug šilumos ir per mažai fotosintezei naudingos šviesos. Rezultatas – daigai dar labiau ištįsta, o elektros sąskaita auga.
Natrio lempos laikomos vienomis efektyviausių. Jos tiksliai apšviečia augalus, o įmontuoti veidrodiniai atšvaitai koncentruoja šviesos srautą ten, kur jo labiausiai reikia. Fotosintezės našumas vienam sunaudotam vatui čia didžiausias.
Fluorescencinės lempos – gera alternatyva tiems, kas ieško paprastesnio sprendimo. Jos skleidžia plačios spektro baltą šviesą, kuri nekelia diskomforto žmogui. Tiesa, jų efektyvumas šiek tiek mažesnis nei natrio lempų, nes šviesa sklinda difuziškai.
Fito lempos (raudonos ir mėlynos spalvos LED) – specializuotas pasirinkimas. Jos sukurtos būtent fotosintezei skatinti, todėl veikia labai efektyviai. Tačiau turi trūkumą – ilgai veikdamos gali dirginti akis ir sukelti galvos skausmą. Jų rausvas atspalvis rodo spektro pritaikymą augalams, bet tai nereiškia stebuklingų savybių.
Kaip teisingai išdėstyti lempas
Lempos tipas – tik pusė sėkmės. Ne mažiau svarbu teisingai ją išdėstyti. Per toli pakabinta lempa neduos reikiamo intensyvumo, per arti – gali nudeginti augalus.
Fluorescencines lempas rekomenduojama kabinti 30–60 centimetrų aukštyje virš daigų. Natrio lempos, kurios skleidžia daugiau šilumos, turėtų būti 45–90 centimetrų atstumu. Fito tipo LED lempoms pakanka 15–30 centimetrų.
Svarbu naudoti atšvaitus arba kampu pasuktus šviestuvus, kad šviesa tolygiai pasiektų visą daigų padėklą. Taip išvengsite situacijos, kai vieni augalai gauna per daug šviesos, o kiti lieka šešėlyje.
Augalams augant, atstumą reikia reguliuoti. Stebėkite, kaip jie reaguoja – jei stiebai pradeda tįsti, lempa per toli. Jei lapai rodo nudegimo požymius ar vysta – per arti.
Kiek valandų šviesti
Optimalus apšvietimo laikas – 12–16 valandų per parą. Likęs laikas turi būti tamsa, nes augalams, kaip ir žmonėms, reikalingas poilsis. Nuoseklus fotoperiodas – šviesos ir tamsos kaita – reguliuoja augalų fiziologinius procesus.
Patogiausia naudoti laikmatį, kuris automatiškai įjungs ir išjungs lempas nustatytu laiku. Taip užtikrinsite stabilų režimą net tada, kai patys pamiršite.
Kiekvieną savaitę pasukite daigų padėklus, kad visi augalai gautų vienodą šviesos kiekį. Tai ypač svarbu, jei lempa apšviečia nelygiai arba jei dalis augalų auga arčiau lango.
Kaip grupuoti augalus
Ne visi augalai turi vienodus šviesos poreikius. Pomidorams ir paprikoms reikia intensyvesnio apšvietimo nei, pavyzdžiui, salotoms ar žalumynams. Todėl prasminga grupuoti augalus pagal jų poreikius.
Sudėkite kartu tuos, kuriems reikia panašaus šviesos kiekio ir trukmės. Taip sutaupysite elektros ir užtikrinsite, kad kiekvienas augalas gaus būtent tiek šviesos, kiek jam reikia.
Stebėkite augalų reakciją. Jei lapai blyškūs ar geltonuoja – gali trūkti šviesos arba ji netinkamo spektro. Jei stiebai per trumpi ir storoki, o lapai susisukę – galbūt šviesos per daug. Laipsniškas reguliavimas padės rasti optimalų balansą.
Tinkamas dirbtinis apšvietimas – investicija, kuri atsiperka stipriais, sveikais daigais pavasarį. Nesvarbu, ar auginate daržoves balkonui, ar gėles sodui – ši žiemos priežiūros detalė gali lemti viso sezono sėkmę.
