Galbūt pastebėjote, kad artėjant žiemai ranka vis dažniau siekia saldainių dėžutės, o šokolado plytelė tirpsta greičiau nei bet kada. Tai ne valios stoka ir ne išlepinimas – tūkstančiai žmonių patiria tą patį. Vos tik dienos sutrumpėja, potraukis cukrui tampa beveik neįveikiamas.
Daugelis bando kovoti su savimi, jaučia kaltę ir klausia: kodėl negaliu sustoti? Atsakymas glūdi ne charakteryje, o sudėtingame mechanizmų tinkle, kurį mokslininkai tik neseniai iki galo iššifravo. Pasirodo, jūsų organizmas tiesiog vykdo programą, kuri buvo naudinga tūkstančius metų – bet šiuolaikiniame pasaulyje veikia prieš jus.
Šviesa, kuri valdo apetitą
Viskas prasideda nuo to, ko žiemą labiausiai trūksta – dienos šviesos. Kai natūralus apšvietimas sumažėja, organizmas pradeda gaminti daugiau melatonino. Šis hormonas ne tik reguliuoja miegą – jis keičia visą medžiagų apykaitą ir smegenų atlygio sistemą.
Sumažėjus saulės šviesai, krenta serotonino lygis. Serotoninas – vadinamasis „laimės hormonas” – tiesiogiai susijęs su nuotaika ir pasitenkinimo jausmu. Kai jo trūksta, smegenys ieško greičiausio būdo jį papildyti. Ir atranda: angliavandeniai, ypač cukrus, laikinai pakelia serotonino lygį. Štai kodėl tas pyragaitis atrodo toks viliojantis.
Be to, hipotalamus – smegenų dalis, atsakinga už alkio signalus – reaguoja į trumpesnes dienas ir perkalibruoja apetitą link energijos turtingo maisto. Tai senovinė programa, skirta pasiruošti šaltajam sezonui.
Šaltis reikalauja kalorijų
Žema temperatūra prideda dar vieną sluoksnį. Kai lauke šalta, organizmas turi generuoti daugiau šilumos, o tam reikia energijos. Bazinis metabolizmas žiemą gali padidėti – kūnas tiesiog degina daugiau kalorijų, kad palaikytų normalią temperatūrą.
Ši padidėjusi energijos paklausa sukuria fiziologinę trauką prie kaloringo maisto. Ir ne bet kokio – smegenys ieško greičiausio energijos šaltinio, o tai yra cukrus ir angliavandeniai. Riebalų ir angliavandenių derinys – pyragaičiai, šokoladas, saldūs kepiniai – tampa ypač patrauklus, nes suteikia ir greitą energiją, ir jutiminį komfortą.
Hormoninis chaosas
Biocheminiai pokyčiai nesibaigia serotoninu. Žiemą keičiasi ir kitų hormonų balansas. Grelinas – alkio hormonas – gali pakilti, sustiprindamas alkio signalus. Insulino ir leptino jautrumas taip pat svyruoja, skatindamas organizmą ieškoti greitų gliukozės šaltinių.
Dopamino sistema – ta pati, kuri atsakinga už malonumą ir motyvaciją – tampa jautresnė saldžiam maistui. Kiekvienas saldainis sukelia didesnį atlygio pojūtį nei vasarą. Smegenys tai įsimena ir skatina kartoti elgesį.
Rezultatas: žiemą cukrus ne tik skanus, bet ir duoda stipresnį „atlygį”. Tai ne silpnybė – tai biochemija.
Miegas, stresas ir emocinis valgymas
Trumpesnės dienos dažnai sutrikdo miego kokybę. Prastesnis miegas padidina kortizolio – streso hormono – lygį. O stresas, kaip žinome, skatina ieškoti komforto. Saldus maistas tampa savotiška savigyda – greita, prieinama, akimirksniu veikianti.
Šventinis laikotarpis prideda papildomo spaudimo: susitikimai, dovanų rūpesčiai, šeimos įtampa. Visa tai stiprina emocinį valgymą. Saldumynai tampa ne tik maistu, bet ir raminančiu ritualu.
Socialiniai signalai visur
Žiemą mus supa saldūs gundymai: kalėdiniai kepiniai darbe, šventiniai sausainiai pas draugus, karštas šokoladas kavinėje. Šie socialiniai ritualai normalizuoja saldumynų vartojimą ir daro atsisakymą socialiai nepatogų.
Kai visi aplink valgo, smegenyse suveikia dar vienas mechanizmas – noras priklausyti grupei. Atsisakyti saldumynų reiškia išsiskirti, o tai kelia diskomfortą. Taip socialinė aplinka sustiprina biologinį potraukį.
Kaip su tuo susitvarkyti
Supratus mechanizmus, lengviau rasti sprendimus. Keletas strategijų, kurios veikia:
Šviesos terapija ryte gali padėti stabilizuoti cirkadinius ritmus ir serotonino lygį. Nuoseklūs valgymo laikai ir baltymų turintys pusryčiai sumažina energijos šuolius ir impulsyvų troškimą.
Kai užeina potraukis, išbandykite dešimties minučių pertrauką – dažnai troškimas praeina savaime. Šilti gėrimai be cukraus, trumpi pasivaikščiojimai ar kvėpavimo pratimai gali patenkinti komforto poreikį kitais būdais.
Jei norite saldaus, rinkitės tamsų šokoladą (70 % ir daugiau kakavos), keptus vaisius su cinamonu ar riešutų sviestą. Šie pakaitalai suteikia pasitenkinimą be didelio insulino šuolio.
Svarbiausia – nekaltinkite savęs. Žiemos potraukis saldumynams yra biologinė reakcija, ne charakterio trūkumas. Supratimas, o ne saviplaka, padeda rasti tvarius sprendimus.
