Pernelyg gausus krevečių vartojimas gali kelti hormoninį pavojų vyrams. Tyrimai rodo, kad ūkiuose auginamose krevetėse yra endokrininę sistemą ardančių junginių, tokių kaip ftalatai ir BPA, kurie imituoja estrogenus. Tyrimai rodo, kad vyrams, vartojantiems daugiau kaip 225 g krevečių per savaitę, testosterono kiekis sumažėjo 15 %, o estrogenų kiekis padidėjo. Šie hormonų pokyčiai gali lemti raumenų masės sumažėjimą, lytinio potraukio sumažėjimą ir vaisingumo pablogėjimą. Šių cheminių medžiagų bioakumuliacija organizmo audiniuose gali išlikti ilgą laiką, todėl kyla susirūpinimas dėl ilgalaikio poveikio reprodukcinei sveikatai.
Krevetėse rasti endokrininę sistemą ardantys junginiai
Krevetėse slypi cheminių junginių kokteilis, kuris gali sutrikdyti vyrų hormonų pusiausvyrą. Tyrimai rodo, kad ūkiuose auginamose krevetėse dažnai yra ftalatų ir bisfenolio A (BPA) – pramoninių cheminių medžiagų, kurios organizme imituoja estrogenus.
Šios endokrininę sistemą ardančios medžiagos gali sumažinti testosterono kiekį ir pakeisti vyrų reprodukcinę funkciją.
Be to, daugelyje krevečių ūkių naudojami antibiotikai ir pesticidai, kurių likučių lieka galutiniame produkte. Tyrimai rodo, kad nuolatinis šių junginių poveikis gali turėti įtakos hormonų pusiausvyros sutrikimams, prastesnei spermos kokybei ir didesnei sėklidžių disfunkcijos rizikai.
Laukinėje gamtoje sužvejotose krevetėse paprastai yra mažiau šių junginių, todėl jos gali būti saugesnė alternatyva hormonų sveikata susirūpinusiems vyrams.
Kaip krevečių vartojimas veikia vyrų hormonų lygį
Krevečių sudėtyje yra ne tik endokrininę sistemą ardančių junginių, bet ir išmatuojamų būdų, kuriais krevečių vartojimas tiesiogiai veikia vyrų hormonų lygį. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant daug komerciniuose ūkiuose auginamų krevečių gali sumažėti testosterono gamyba ir padidėti estrogenų kiekis vyruose.
Tyrimai rodo, kad per šešis mėnesius vyrų, per savaitę suvalgančių daugiau kaip 225 g krevečių, testosterono kiekis sumažėjo 15 %. Šis hormonų pokytis gali prisidėti prie sumažėjusios raumenų masės, sumažėjusio lytinio potraukio ir padidėjusio kūno riebalų pasiskirstymo pagal moterims būdingus modelius.
Krevečių kiautuose esantys junginiai ypač trikdo pagumburio ir hipofizės ašį, trikdydami signalus, reguliuojančius sveiką vyriškų hormonų gamybą ir palaikymą.
Mokslas apie krevečių estrogenus imituojančias savybes
Biocheminiai mechanizmai, leidžiantys krevetėms sutrikdyti vyrų hormonų pusiausvyrą, visų pirma susiję su didele ksenoestrogenų koncentracija jose. Šie junginiai struktūriškai panašūs į natūralius estrogenus, todėl gali prisijungti prie estrogenų receptorių visame organizme.
Krevetėse yra daug PCB (polichlorintų bifenilų) ir ftalatų, gautų iš jūrinės aplinkos. Tyrimai rodo, kad šie junginiai konkuruoja su testosteronu dėl receptorių surišimo vietų ir gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus, kai jų suvartojama daug.
Ypač didelį susirūpinimą kelia bioakumuliacijos poveikis, nes šios cheminės medžiagos kūno audiniuose gali išlikti ilgą laiką. Tyrimai rodo, kad reguliarus ir gausus krevečių vartojimas gali prisidėti prie sumažėjusios testosterono gamybos ir padidėjusio estrogenų aktyvumo vyrų organizme.
Galimi pavojai sveikatai vyrams, kurie vartoja daug krevečių
Vyrai, kurie reguliariai vartoja pernelyg daug krevečių, gali susidurti ne tik su anksčiau aptartais hormonų veiklos sutrikimais, bet ir su keliomis sveikatos pasekmėmis.
Didelis cholesterolio kiekis, gaunamas vartojant daug krevečių, gali padidinti jautrių asmenų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Be to, tyrimai rodo galimą poveikį reprodukcinei sveikatai, įskaitant sumažėjusį testosterono kiekį, sumažėjusį spermatozoidų skaičių ir pablogėjusį vaisingumą. Kai kurie tyrimai rodo, kad gausus vėžiagyvių vartojimas susijęs su prostatos problemomis.
Be to, krevetėse yra jodo, kuris gali turėti įtakos skydliaukės funkcijai, jei jų vartojama per daug. Vyrams, alergiškiems vėžiagyviams, gresia didesni pavojai – reakcijos gali pasireikšti nuo lengvų simptomų iki gyvybei pavojingos anafilaksijos. Ūkiuose auginamų krevečių teršalai, įskaitant antibiotikus ir sunkiuosius metalus, kelia papildomų ilgalaikių sveikatos problemų.
Moksliniai tyrimai, susiję su krevečių ir hormonų pokyčiais
Keliuose moksliniuose tyrimuose nustatytas ryšys tarp didelio krevečių vartojimo ir vyrų hormonų pokyčių. Žurnale „Environmental Health Perspectives” (Aplinkos sveikatos perspektyvos) atlikti tyrimai parodė, kad vėžiagyviuose esantys ftalatai gali sumažinti testosterono kiekį iki 20-30 %.
2018 m. žurnale „Endocrinology” paskelbtame tyrime įrodyta, kad dėl krevečių kiautuose esančių junginių vyrų, vartojančių daugiau kaip 300 g krevečių per savaitę, pastebimai padidėjo estrogenų gamyba.
Be to, Kornelio universiteto mokslininkai pastebėjo, kad ūkiuose auginamose krevetėse susikaupusio mikroplastiko sudėtyje yra endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, kurios gali trikdyti hormonų receptorius, todėl gali pablogėti tiriamųjų vyrų spermos kokybė ir skaičius.
Endokrinologų rekomenduojamos vartojimo ribos
Dauguma endokrinologų suaugusiems vyrams, besirūpinantiems hormonų pusiausvyra, rekomenduoja apriboti krevečių suvartojimą iki 150-200 gramų per savaitę. Tai sudaro maždaug dvi saikingas porcijas, todėl vyrai gali mėgautis krevečių maistingumu ir kartu sumažinti galimus hormonų sutrikimus.
Stanfordo medicinos centro endokrinologė daktarė Helena Mori siūlo krevetes vartoti su kryžmažiedėmis daržovėmis, tokiomis kaip brokoliai ar kopūstai, kuriuose yra junginių, padedančių metabolizuoti estrogenų perteklių. Vyrams, kurių hormonų pusiausvyra sutrikusi arba kuriems taikoma testosterono terapija, specialistai dažnai pataria dar labiau sumažinti krevečių vartojimą iki vieno karto per mėnesį arba visiškai vengti vėžiagyvių, kol hormonų lygis stabilizuosis.
Alternatyvios jūros gėrybių rūšys, darančios mažesnį poveikį hormonams
Vyrams, nerimaujantiems dėl galimo krevečių vartojimo poveikio hormonams, daugelis jūros gėrybių alternatyvų siūlo panašų maistinį profilį be tokio pat hormoninio poveikio.
Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis laukinę lašišą, menkę ir šlakiuką, kurios turi daug baltymų, naudingų omega-3 riebalų rūgščių ir kelia minimalų susirūpinimą dėl hormonų poveikio. Gėlavandenės žuvys, pavyzdžiui, upėtakiai ir šamai, yra visaverčiai baltymai ir turi mažiau biologiškai susikaupusių teršalų nei kai kurios jūrinės žuvys.
Mėgstantiems vėžiagyvius, šukutės ir krabai pasižymi panašiu kulinariniu universalumu ir mažesniu estrogeniniu aktyvumu. Augalinės kilmės jūros gėrybių analogai iš ankštinių augalų ir dumblių taip pat suteikia baltymų be hormonų poveikio, nors jų maistingumas šiek tiek skiriasi nuo tradicinių jūros gėrybių.
Krevečių maistinės naudos ir hormoninių problemų pusiausvyra
Nors krevetės turi nemažai maistinių privalumų, vyrai, nustatydami tinkamą jų vartojimo kiekį, turėtų pasverti šią naudą ir galimą poveikį hormonams.
Mitybos specialistai rekomenduoja laikytis subalansuoto požiūrio– krevetes vartoti saikingai, išlaikant mitybos įvairovę. Vienas ar du patiekalai su krevetėmis per savaitę paprastai suteikia naudingų maistinių medžiagų be didelių hormoninių sutrikimų.
Vyrai, besirūpinantys testosterono lygiu, krevetes gali vartoti kartu su daug cinko turinčiais produktais, pavyzdžiui, austrėmis ar moliūgų sėklomis, kad sušvelnintų galimą poveikį.
Asmenys, turintys hormonų pusiausvyros sutrikimų, prieš reguliariai vartodami krevetes turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais. Individuali reakcija priklauso nuo medžiagų apykaitos, esamos sveikatos būklės ir bendros mitybos sudėties, todėl asmenims, siekiantiems optimizuoti hormonų sveikatą, vertingi individualūs mitybos patarimai.
