Pernelyg gausus prakaitavimas vasarą gali būti susijęs su pasirinkta mityba. Aštrus maistas, kurio sudėtyje yra kapsaicino, skatina prakaito liaukų veiklą nepriklausomai nuo temperatūros, o kofeinas ir alkoholis skatina prakaitavimą dėl padažnėjusio širdies ritmo ir kraujagyslių išsiplėtimo. Daug natrio turintis apdorotas maistas sulaiko vandenį, todėl norint atvėsti reikia daugiau prakaituoti. Kiti kaltininkai – mononatrio glutamatas, nitratai ir daug tiramino turintys maisto produktai, kurie suaktyvina prakaitavimo mechanizmus. Nesudėtingas mitybos koregavimas gali smarkiai (ženkliai) sumažinti prakaitavimą ir pagerinti komfortą per karščius.
Mokslas apie prakaitą: kaip mityba veikia prakaitavimą
Kai kalbama apie prakaitavimą, tai, ką žmonės vartoja, turi didelę reikšmę jų organizmo reakcijai į prakaitavimą. Dėl maisto, kuriame yra daug natrio, organizmas sulaiko vandenį, todėl temperatūrai reguliuoti reikia daugiau prakaito. Aštrūs ingredientai, kurių sudėtyje yra kapsaicino, suaktyvina tuos pačius nervinius receptorius, kuriuos suaktyvina karštis, todėl prakaitas vėsina net ir nepasikeitus temperatūrai.
Kofeinas ir alkoholis veikia kaip diuretikai, kurie tiesiogiai stimuliuoja prakaito liaukas. Daug baltymų turinčios dietos didina medžiagų apykaitos termogenezę, todėl susidaro papildoma kūno šiluma, kurią reikia vėsinti. Perdirbtas maistas su dirbtinėmis sudedamosiomis dalimis taip pat gali sutrikdyti normalius termoreguliacijos procesus. Supratimas apie šiuos mitybos veiksnius padeda žmonėms valdyti gausų prakaitavimą vasarą sąmoningai renkantis maistą.
Aštrus maistas ir hiperhidrozė: Kapsaicino ryšys
Milijonams žmonių, sergančių hiperhidroze, t. y. padidėjusiu prakaitavimu, aštrus maistas yra svarbus dirgiklis, galintis sustiprinti simptomus.
Kapsaicinas, aktyvusis čili pipirų junginys, burnoje ir virškinamajame trakte jungiasi prie karščiui jautrių receptorių, vadinamų TRPV1. Ši sąveika suklaidina smegenis, kad jos suvokia padidėjusią temperatūrą ir paleidžia kūno vėsinimo mechanizmą – prakaitavimą.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant aštrų maistą laikui bėgant šie receptoriai gali tapti nejautrūs, todėl prakaitavimas gali sumažėti. Tačiau asmenys, sergantys hiperhidroze, turėtų apsvarstyti galimybę apriboti kapsaicino vartojimą, ypač vasaros mėnesiais, kai organizmo vėsinimo sistema jau dirba viršvalandžius.
Kofeinas, alkoholis ir pernelyg aktyvios prakaito liaukos
Tiek kofeinas, tiek alkoholis daro didelį poveikį organizmo termoreguliacinei sistemai, todėl jie stipriai skatina gausų prakaitavimą, ypač šiltuoju metų laiku. Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir suaktyvina antinksčių veiklą, todėl padažnėja širdies ritmas ir pakyla kūno temperatūra, o tai natūraliai skatina prakaitavimą, nes organizmas bando atvėsti.
Dėl alkoholio išsiplečia kraujagyslės, todėl padidėja kraujotaka į odą ir prasideda prakaitavimo reakcija. Alkoholis taip pat dehidratuoja organizmą, todėl sutrinka jo natūralūs vėsinimo mechanizmai. Net ir saikingas šių medžiagų vartojimas gali labai sustiprinti prakaitavimą asmenims, sergantiems hiperhidroze arba ypač jautriems karščiui.
Paslėpti maisto trigeriai: Išskirtiniai ingredientai, kurie verčia jus prakaituoti
Nors daugelis žmonių pripažįsta, kad aštrus maistas gali sukelti prakaitavimą, daugybė paslėptų maisto produktų sudedamųjų dalių gali sustiprinti prakaitavimą vartotojams nežinant apie jų poveikį.
Perdirbti maisto produktai, kurių sudėtyje yra mononatrio glutamato (MSG), skatina termogenezę, didina kūno temperatūrą ir prakaito gamybą. Maisto produktai, kuriuose gausu natrio, didina vandens susilaikymą, todėl, norint palaikyti temperatūros pusiausvyrą, reikia daugiau prakaituoti.
Perdirbtoje mėsoje esantys nitratai sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, todėl padidėja prakaitavimas. Tyramino turintys maisto produktai, pavyzdžiui, brandinti sūriai ir fermentuoti produktai, gali paskatinti neurotransmiterių išsiskyrimą, kuris suaktyvina prakaito liaukų veiklą.
Net iš pažiūros nekalti ingredientai, tokie kaip česnakai, svogūnai ir tam tikri B grupės vitaminų papildai, dėl savo sieros junginių, išsiskiriančių su prakaitu, keičia kūno kvapo sudėtį.
Mitybos pokyčiai siekiant išlikti sausesniems: Ką valgyti, kad mažiau prakaituotumėte?
Strateginis požiūris į vasaros mitybą gali gerokai sumažinti prakaitavimą ir su juo susijusius nepatogumus. Vėsinantis maistas, kuriame gausu vandens – agurkai, arbūzai ir žalieji lapai – natūraliai reguliuoja kūno temperatūrą neapsunkindamas medžiagų apykaitos procesų. Ribojant kofeino, alkoholio ir aštrių ingredientų vartojimą, išvengiama prakaito liaukų stimuliacijos, o sumažinus suvartojamo natrio kiekį sumažėja vandens susilaikymas, kuris skatina prakaitavimą.
Cinko turtingų maisto produktų, tokių kaip riešutai ir neskaldyti grūdai, vartojimas padeda reguliuoti prakaito gamybą, o sudėtingiems angliavandeniams suvirškinti reikia mažiau medžiagų apykaitos energijos nei baltymams. Subalansuota mityba, kurioje pabrėžiama šių elementų svarba, kartu su tinkama hidratacija vandeniu, o ne saldžiaisiais gėrimais, sukuria vidinę aplinką, mažiau palankią gausiam prakaitavimui.
