Trumpas aviečių lysvės apžiūrėjimas parodo, kodėl visą vasarą stiebai buvo pliki. Netinkama vieta – šešėlis, šaltos duobės ar užmirkęs dirvožemis – sutrukdė pumpurų susidarymą ir paskatino šaknų nykimą. Nereguliari drėgmė žydėjimo metu lėmė žiedų kritimą ir vaisių žūvimą. Kultūriniai klaidingi žingsniai, nuo netinkamo genėjimo iki maistinių medžiagų trūkumo ir kenkėjų, dar labiau sumažino derlių. Toliau pateikiami žingsniai atskleidžia, kurie iš jų greičiausiai nutildė krūmus.
Prastas apšvietimas, bloga vieta ir užmirkusios šaknys
Mažai apšviestose vietose arba apsaugotose duobėse, kur oras ir dirvožemis išlieka vėsūs ir drėgni, avietės nesuformuoja žiedpumpurių ir duoda mažai vaisių arba jų visai neduoda; sumažėjęs saulės spindulių kiekis riboja fotosintezę, o sustingusi drėgmė ir prastas drenažas kelia stresą šaknims, skatina puvimą ir sutrikdo augalo gebėjimą vystytis ir išlaikyti žiedus.
Stebėtojai pastebi, kad pavėsingose, žemai esančiose vietose auga silpni ūgliai ir augimas vėluoja. Užmirkęs dirvožemis skatina šaknų ligas, kurios riboja maistinių medžiagų įsisavinimą.
Praktiniai sprendimai apima augalų perkėlimą į saulėtas, apsaugotas lysves, drenažo gerinimą pakeldami lysves arba pagerindami dirvožemį ir pasirenkant sodinimo vietas, kuriose yra pusiausvyra tarp šviesos, apsaugos ir tvirto, gerai nusausinto dirvožemio.
Nereguliarus arba nepakankamas laistymas žydėjimo ir vaisių užmezgimo metu
Dažnai avietės, kurios žydėjimo ir vaisių užmezgimo metu gauna nereguliarią arba nepakankamą drėgmę, nesugeba išauginti arba išlaikyti uogų, nes vandens trūkumas sutrikdo kiaušidžių vystymąsi ir sukelia žiedų kritimą.
Stebėtojai pastebi, kad nereguliarus laistymas – sausros arba staigūs sausringi laikotarpiai – sumažina apdulkinimo sėkmę ir sukelia jaunų vaisių žūvimą.
Atvirkščiai, trumpalaikis perteklius, po kurio seka sausra, sukelia stresą šaknims ir fiziologijai, taip pat skatina vaisių praradimą.
Praktiškiems sodininkams patariama siekti pastovaus dirvožemio drėgnumo žydėjimo ir ankstyvo vaisių formavimosi metu, naudojant mulčą ir laiku atliekamą drėkinimą, kad būtų sušvelninti svyravimai.
Nuolatinis laistymas padeda išlaikyti žiedus, užtikrina tolygų vaisių formavimąsi ir padidina derlių tiems, kurie prižiūri kitus.
Maistinių medžiagų trūkumas, genėjimo klaidos ir kenkėjai/ligos
Kai susiduria maistinių medžiagų disbalansas, genėjimo klaidos ir biologinės grėsmės, aviečių krūmai dažnai duoda mažai vaisių arba jų visai neduoda, nes kiekvienas iš šių veiksnių sutrikdo augalo gebėjimą formuoti ir išlaikyti žiedpumpurius.
Stebėtojai pastebi, kad azoto arba mikroelementų trūkumas stabdo augimą ir trukdo žiedpumpurių formavimuisi; azoto perteklius vėluoja žydėjimą.
Neteisingas genėjimas pašalina produktyvias dvejų metų ūglus arba pernelyg tankina ūglus, sumažindamas vaisius duodančius medžius.
Kenkėjai, tokie kaip aviečių vabalas ir amarai, bei ligos, tokios kaip antraknozė ar šaknų puvinys, pažeidžia žiedus, perduoda virusus ir silpnina augalus.
Praktiniai sprendimai yra diagnozė, tikslingas trąšų naudojimas, korekcinis genėjimas, siekiant išsaugoti 8–10 stiprių ūglių, sanitarija ir selektyvus gydymas arba atsparios veislės.
