Tujos genėjimas pašalina negyvas medžio dalis, skatina naujų ūglių augimą ir išlaiko norimą gyvatvorių ar pavienių medžių formą.
Genėjimas atliekamas daugiausia prieš pumpurų išsiskleidimą ir ankstyvaisiais formavimo metais, o subrendusiems medžiams atliekama tik minimali korekcija.
Tinkami įrankiai, švarūs peiliai ir konservatyvus genėjimas – vengiant pašalinti daugiau nei trečdalį gyvų ūglių – išsaugo tankumą ir užkerta kelią nuolatinėms spragoms.
Dėmesys priežiūrai po genėjimo ir sezoniniams patikrinimams sumažina stresą ir ligas, o tolesnės rekomendacijos paaiškina tikslias technikas kiekvienam amžiui ir formai.
Kodėl ir kada genėti tują
Siekiant išlaikyti augalo sveikatą ir norimą formą, tujos genėjimas atlieka tiek prevencinę, tiek korekcinę funkciją: pašalinama negyva arba pažeista mediena, stimuliuojamas naujų ūglių augimas, kad būtų išvengta vainiko retėjimo, ir sodininkai gali formuoti gyvatvores arba pavienius medžius kraštovaizdžio kompozicijai. Rekomendacijos: formuojamą genėjimą atlikite po vienerių ar dvejų metų nuo sodinimo; jauniems egzemplioriams atliekamas daugiausia sanitarinis genėjimas. Gyvatvorių formavimui reikia kelis kartus lengvai genėti nuo ankstyvo pavasario; didžiausią genėjimą geriausia atlikti prieš pumpurų išsiskleidimą. Vienu kartu niekada nenukirskite daugiau kaip trečdalio ūglio ilgio ir vengite radikalių kirpimų senuose medžiuose. Laiku atlikti, apgalvoti veiksmai išsaugo augalo gyvybingumą ir tinkamą išvaizdą.
Įrankiai ir sauga: ko reikia prieš genėjimą
Nustačius, kada ir kodėl genėti tują, dėmesys kreipiamas į įrangą ir atsargumo priemones, kurios lemia, ar genėjimas padės augalui, ar pakenks jam. Būtini įrankiai: aštrios genėjimo žirklės mažoms šakelėms, sulankstomos pjūklai storesnėms šakoms, gyvatvorių žirklės formavimui ir dezinfekantas peilių higienai. Asmeninė apsauginė įranga – pirštinės, akių apsauga ir tvirta avalynė – sumažina sužalojimų riziką. Prieš naudojimą patikrinkite įrankius, ar jie nėra pažeisti ir ar yra švarūs. Suplanuokite saugią padėtį: stabilus pagrindas, pritvirtinta kopėčia ir laisva erdvė aplinkiniams. Užkrėstus nupjautus augalus išmeskite atskirai. Įrankių priežiūros dokumentacija ir paprastas saugos kontrolinis sąrašas padeda nuosekliai ir atsakingai prižiūrėti tują ir ją prižiūrinčius žmones.
Pjovimo technikos skirtingų amžiaus ir formų augalams
Kaip pjovimo technika turėtų keistis priklausomai nuo tujos amžiaus ir norimos formos? Sėjinukų ir jaunų egzempliorių atveju patikrinkite ir pašalinkite nudžiūvusius ar pažeistus ūglius, apsiribodami sanitariniu genėjimu ir vengdami pašalinti daugiau nei trečdalį. Formuojant formą (1–3 metai), nukreipkite pagrindinio ūglio augimą selektyviai genėdami viršūnę, kad susiformuotų profilis. Subrendę egzemplioriai ir gyvatvorės reikalauja lengvo, reguliaraus formavimo keletą kartų per sezoną, naudojant šablonus ar rėmus simetrijai užtikrinti; genėkite tik išorinius ūglius ir išsaugokite vidinius lapus. Subrendusiems medžiams prieš pumpurų išsiskleidimą atlikite minimalų korekcinį genėjimą ir vengite radikalios apkarpymo. Visada naudokite aštrius, dezinfekuotus įrankius, genėkite debesuotomis dienomis, tada tinkamai laistykite.
Dažnos klaidos, kurios sugadina formą, ir kaip jų išvengti
Aprašius amžiaus specifinius genėjimo metodus, dėmesys kreipiamas į dažnas klaidas, kurios iškreipia tujos formą ir trukdo atsigauti. Pernelyg intensyvus genėjimas – pašalinant daugiau nei trečdalį gyvų ūglių – sukelia retą, nevienodą ataugimą ir ilgalaikį stresą. Jaunų arba senų egzempliorių genėjimas ignoruoja atsigavimo ribas ir sukelia nuolatines spragas. Naudojant bukas arba nešvarias priemones plinta ligos ir susidaro nelygios žaizdos. Asimetrinis genėjimas be gairių panaikina numatytą geometriją. Ignoruojant laiką, atsiranda saulės nudegimai arba prastas pumpurų susidarymas. Neatsižvelgiant į negyvos medienos sanitarinį pašalinimą, skatinamas kenkėjų patekimas. Siekiant tarnauti kraštovaizdžiui ir kaimynams, specialistai turėtų taikyti matuotus pjūvius, dezinfekuoti įrankius, naudoti šablonus ir teikti pirmenybę laipsniškam, reguliariam formavimui, o ne drastiškiems koregavimams.
Priežiūra: laistymas, tręšimas ir sezoninis stebėjimas
Per kelias savaites po genėjimo dėmesys laistymui, tręšimui ir sezoniniams patikrinimams garantuoja atsigavimą ir ilgalaikį gyvybingumą. Prižiūrėtojas stebi dirvos drėgnumą, retai laisto giliai, kad rehidratuotų šaknis, neskatindamas paviršinio šaknų augimo. Po genėjimo, siekiant palaikyti ūglių ataugimą, retai naudojamos subalansuotos, lėtai išsiskiriančios trąšos, skirtos spygliuočiams; vengiama didelio azoto kiekio. Sezoniniai patikrinimai leidžia anksti nustatyti kenkėjus, grybelio simptomus ar žiemos padarytą žalą, todėl galima imtis tikslingų priemonių. Mulčias išlaiko drėgmę ir reguliuoja temperatūrą, tačiau jo negalima dėti ant kamieno. Įrašai apie datas, kiekius ir pastebėjimus padeda planuoti ateities priežiūrą. Nuosekli, tinkama priežiūra po genėjimo apsaugo formą, pagreitina gijimą ir padeda siekti ilgalaikių kraštovaizdžio tikslų.
