Sėdite šiltame biure ar namuose, temperatūra patogi, bet pirštai vėl ledinio šaltumo. Kojinės nepagelbsti, rankų trynimas duoda tik laikiną efektą. Galbūt jau susitaikėte su mintimi, kad tiesiog „esate šaltukas” – tačiau tikroji priežastis gali būti visai kita.
Šis reiškinys vargina daugybę žmonių, ir dažniausiai jis nesusijęs su kambario temperatūra. Organizme vyksta procesai, kurie lemia, kad galūnės šąla nepriklausomai nuo aplinkos šilumos. Supratę, kas iš tikrųjų vyksta, galėsite imtis veiksmingų priemonių.
Kūnas aukoja galūnes dėl svarbesnių organų
Kai organizmas jaučia net menkiausią grėsmę – šaltį, stresą ar nuovargį – jis aktyvuoja gynybinį mechanizmą, vadinamą vazokonstrikcija. Kraujagyslės rankose ir pėdose susiaurėja, ribodamos kraujo tekėjimą.
Tai evoliucinis išlikimo instinktas. Kūnas teikia pirmenybę širdies, smegenų ir plaučių šildymui, o galūnės lieka antroje vietoje. Šiltas kraujas nukreipiamas į gyvybiškai svarbius organus, palikdamas pirštus ir kojų padus be pakankamo šilumos tiekimo.
Problema ta, kad šis mechanizmas kartais įsijungia be realios priežasties – net sėdint jaukiame kambaryje. Stresas, prasta kraujotaka ar tam tikros sveikatos būklės gali sukelti tokią reakciją, nors jokio pavojaus nėra.
Galūnių forma – ne jūsų pusėje
Fizika taip pat veikia prieš jus. Rankos ir pėdos turi didesnį paviršiaus plotą santykiu su tūriu – tai reiškia, kad daugiau odos liečiasi su aplinkiniu oru.
Šiluma natūraliai keliauja iš šiltesnių objektų į vėsesnę aplinką. Kuo didesnis paviršiaus plotas, tuo greičiau vyksta šis procesas. Ploni pirštai ir pėdų padai atvėsta gerokai sparčiau nei, pavyzdžiui, liemuo.
Be to, galūnės yra toliausiai nuo kūno branduolio, kuriame gaminama daugiausia šilumos. Atstumas nuo vidinių šilumos šaltinių ir specifinė forma lemia, kad jos visada bus šalčiausios kūno dalys.
Hormonai diktuoja kraujotakos taisykles
Susidūrus su suvokiamu šalčiu, organizmas išskiria hormonus – norepinefriną ir epinefriną. Šios cheminės medžiagos sukelia kraujagyslių spazmą periferijoje: jos susiaurėja ir riboja kraujo tekėjimą į galūnes.
Tuo pat metu skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą ir šilumos gamybą. Jei skydliaukė veikia per silpnai, organizmas tiesiog negamina pakankamai šilumos. Todėl žmonės, turintys hipotirozę, dažnai skundžiasi nuolatiniu šalčio pojūčiu.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai, susiję su stresu, menopauze ar tam tikrais vaistais, taip pat gali paveikti kraujotaką. Dėl to rankos ir kojos nuolat jaučiasi šaltesnės, nepaisant jaukios aplinkos temperatūros.
Kai nervai perdėtai reaguoja
Kai kurių žmonių nervų sistema yra neįprastai jautri temperatūros pokyčiams. Jų kūnas suvokia lengvą vėsą kaip stiprų šaltį ir sukelia perdėtą reakciją.
Ši būklė vadinama Reynaudo fenomenu. Kraujagyslės susiaurėja gerokai stipriau nei reikia, drastiškai sumažindamos kraujo tekėjimą į pirštus ir pėdas. Rezultatas – lediniu šaltumo galūnės, nors aplinka visiškai šilta.
Nervų sistema iš esmės siunčia klaidingus pavojaus signalus. Stresas gali sustiprinti šias reakcijas, todėl įtampą jaučiantys žmonės dažniau patiria šią problemą.
Kaip sušildyti galūnes
Jei nuolat vargina šaltos rankos ir kojos, keletas praktinių patarimų gali padėti.
Judėkite. Net trumpas pasivaikščiojimas ar kelios minutės mankštos pagerina kraujotaką visame kūne.
Dėvėkite sluoksniuotus drabužius. Kelios plonesnės kojinės ar pirštinės sulaiko šilumą geriau nei viena stora.
Gerkite šiltus gėrimus. Arbata ar šiltas vanduo pakelia vidinę kūno temperatūrą.
Masuokite galūnes. Švelnūs spaudimai ir trynimas stimuliuoja kraujotaką.
Likite sausi. Drėgmė pagreitina šilumos praradimą, todėl svarbu, kad kojinės ir pirštinės būtų sausos.
Valdykite stresą. Nerimas susiaurina kraujagysles, todėl atsipalaidavimo technikos gali padėti.
Ribokite kofeiną. Kava ir kiti kofeino turintys gėrimai susiaurina kraujagysles ir mažina kraujotaką periferijoje.
Šie metodai veikia geriausiai derinami – spręsdami problemą iš kelių pusių vienu metu pasieksite geriausių rezultatų.
