Net nenuoširdus juokas sukelia teigiamas fiziologines organizmo reakcijas. Fizinis juokas padidina deguonies suvartojimą, išskiria endorfinų ir sumažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį. Ši biologinė reakcija pasireiškia nepriklausomai nuo to, ar juokas yra nuoširdus, ar priverstinis. Maždaug po 0,25 minutės dirbtinis juokas dažnai virsta autentišku linksmumu. Ši nauda apima ir geresnę imuninės sistemos veiklą, širdies ir kraujagyslių sveikatą bei socialinius ryšius. Organizmas tiesiog negali atskirti netikro juoko nuo tikro.
Kūno reakcijos į juoką moksliniai pagrindai
Kai žmogus juokiasi, nesvarbu, ar nuoširdžiai, ar ne, jo kūnas sukelia sudėtingą fiziologinę reakciją. Smegenyse išsiskiria endorfinų, natūralių nuotaikos gerintojų, kurie mažina skausmą ir stresą bei skatina geros savijautos jausmą. Kartu sumažėja kortizolio kiekis, todėl sumažėja žalingas lėtinio streso poveikis.
Juokas padidina deguonies suvartojimą, stimuliuoja kraujotaką ir suaktyvina veido, pilvo, o kartais ir viso kūno raumenis. Šis fizinis krūvis duoda naudos širdies ir kraujagyslių sistemai, panašiai kaip lengvi fiziniai pratimai.
Be to, imuninė sistema gauna postūmį, nes padidėja antikūnų gamyba ir suaktyvėja apsauginės T ląstelės.
Ši fiziologinė nauda pasireiškia nepriklausomai nuo to, ar juokas yra spontaniškas, ar tyčinis.
Streso mažinimas: Kaip priverstinis juokas mažina kortizolio kiekį: kaip priverstinis juokas mažina kortizolio kiekį
Fiziologinė reakcija į juoką tiesiogiai veikia organizmo streso reguliavimo sistemą. Kai žmogus juokiasi net priverstinai, organizme išsiskiria endorfinų ir kartu sumažėja kortizolio– pagrindinio streso hormono – kiekis.
Tyrimai rodo, kad vos 10-15 minučių sąmoningo juoko gali sumažinti kortizolio koncentraciją iki 23 %, neatsižvelgiant į tai, ar juokas yra nuoširdus. Šis hormoninis pokytis suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą ir neutralizuoja reakcijas „kovok arba bėk”.
Mechaninis juoko veiksmas – ritmingas iškvėpimas, veido raumenų įsitraukimas ir diafragmos judesiai – sukelia biochemines kaskadas, kurios apsaugo nuo streso ir suteikia apsaugą net tada, kai pats humoras nėra jaučiamas.
Netikro juoko nauda fizinei sveikatai
Imitacinis juokas suteikia išmatuojamą naudą fizinei sveikatai, palyginamą su tikro juoko teikiama nauda. Tyrimai rodo, kad priverstinis juokas lavina kvėpavimo raumenis, didina deguonies suvartojimą ir stimuliuoja kraujotaką – nepriklausomai nuo emocinio autentiškumo.
Tyrimai rodo, kad reguliari juoko praktika, net ir dirbtinė, stiprina imuninę sistemą, nes didina natūralių ląstelių žudikių ir imunoglobulino A gamybą. Be to, dirbtinis juokas sukelia endorfinų išsiskyrimą, natūraliai malšindamas skausmą.
Širdies ir kraujagyslių sveikata pagerėja dėl sumažėjusio kraujospūdžio ir padidėjusio kraujagyslių išsiplėtimo. Juokiantis taip pat įsitraukia pilvo raumenys, todėl stiprėja šerdis.
Šie fiziologiniai privalumai pasireiškia nepriklausomai nuo humoro suvokimo, todėl tyčinis juokas yra visiems prieinama praktinė sveikatos intervencija.
Juokas kaip socialinė valiuta: Ryšių užmezgimas
Nepaisant juoko autentiškumo arba jo trūkumo, juokas veikia kaip galingas socialinio ryšio mechanizmas, padedantis užmegzti ryšį tarp žmonių įvairiose kultūrose. Bendras juokas iš karto sukuria bičiulystės jausmą, sukuria pasitikėjimą ir giminystę tarp žmonių, net jei jie yra nepažįstami.
Tyrimai rodo, kad juokas – nesvarbu, ar jis nuoširdus, ar suvaidintas – išlaisvina endorfinus, kurie didina grupės sanglaudą. Profesinėje aplinkoje tinkamas humoras mažina įtampą ir išlygina hierarchiją. Šeimose jis stiprina santykius ir kuria teigiamus prisiminimus.
Net mandagus juokas yra socialinis pripažinimas, rodantis dėmesį ir pagarbą. Ši „socialinė valiuta” padeda palaikyti santykius, palengvina galimai nepatogius tarpusavio santykius ir padeda užmegzti ryšius tarp skirtingų žmonių, kurie kitu atveju sunkiai rastų bendrą kalbą.
Juoko joga: sąmoningas linksmumas kaip vaistas
Praktikuojantys juoko jogą sąmoningai atlieka imitacinius juoko pratimus, kurie palaipsniui transformuojasi į tikrą linksmumą. Ši technika, kurią 1995 m. sukūrė daktaras Madanas Katarija (Madan Kataria), veikia pagal principą, kad kūnas negali atskirti tikro ir dirbtinio juoko.
Tyrimai rodo, kad net priverstinis juokas skatina endorfinų išsiskyrimą, mažina streso hormonų kiekį ir stiprina imuninę sistemą. Nuolatiniai dalyviai praneša apie pagerėjusią nuotaiką, sumažėjusį nerimą ir geresnę kvėpavimo takų būklę.
Juoko jogoje gilus kvėpavimas derinamas su žaismingais judesiais ir struktūruotais juoko seansais. Ši praktika paplito visame pasaulyje per bendruomenių grupes, senjorų centrus ir sveikatos priežiūros įstaigas, siūlydama prieinamą sveikatingumo naudą nepriklausomai nuo prigimtinio polinkio juoktis.
Dirbtinį juoką paversti tikru džiaugsmu
Trys pagrindiniai mechanizmai palengvina perėjimą nuo priverstinio prie nuoširdaus juoko, sukurdami save stiprinantį teigiamų emocijų ciklą. Pirma, fizinis juoko veiksmas sukelia endorfinų išsiskyrimą, neatsižvelgiant į autentiškumą, ir natūraliai pagerina nuotaiką.
Antra, priverstinis juokas dažnai sukelia socialinį užkratą, kai kitų žmonių nuoširdi reakcija vėliau sukelia autentišką juoką pirminiam atlikėjui. Trečia, dirbtinio juoko absurdiškumas dažnai tampa savaime juokingas.
Praktikai teigia, kad maždaug 15 sekundžių tyčinis juokas paprastai virsta spontanišku linksmumu. Ši transformacija įvyksta todėl, kad organizmas fiziologiniu lygmeniu negali atskirti autentiško ir imituoto juoko, todėl galiausiai gaunama tokia pati nauda.
Praktiniai būdai, kaip kasdien daugiau juoktis
Norint įtraukti daugiau juoko į kasdienę rutiną, nereikia nei specialios įrangos, nei daug laiko. Asmenys gali pradėti nuo humoristinio turiniokūrimo – prenumeruoti komiškas podkastus, sekti linksmas socialinės žiniasklaidos paskyras arba keistis juokingais vaizdo įrašais su draugais.
Planuodami trumpas „juoko pertraukėles” per dieną, sukurkite tikslingas džiaugsmo akimirkas. Tai gali būti trumpų komedijų žiūrėjimas, humoristinių straipsnių skaitymas arba skambutis draugui, kuris patikimai pakelia nuotaiką.
Taip pat veiksminga ieškoti juoką skatinančios aplinkos. Bendruomenės improvizacijos užsiėmimai, komedijų šou ar žaidimų vakarai su draugais suteikia struktūrizuotų galimybių kolektyviai pasilinksminti ir užmegzti ryšį per bendrą humoro patirtį.
