Žaisti gali ne tik vaikai – suaugusiųjų smegenys taip pat to trokšta. Tyrimai rodo, kad žaisminga veikla stimuliuoja neuroninius kelius, kurie didina kūrybiškumą, o kūrybingi specialistai teigia, kad reguliariai žaisdami jie 31 proc. dažniau priima proveržio sprendimus.
Žaidimas taip pat suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, mažina kortizolio kiekį ir išskiria dopaminą bei endorfinus – tai veiksmingai padeda kovoti su perdegimu. Darbo aplinkoje žaidimas griauna hierarchiją ir skatina naujoves.
Mokslo žinios apie suaugusiųjų žaidimus atskleidžia privalumus, kurių greičiausiai daugelį metų nepastebėjote.
Mokslinis ryšys tarp žaidimų ir kūrybiškumo
Nors daugelis suaugusiųjų atmeta žaidimą kaip vaikišką ar neproduktyvų, neuromoksliniais tyrimais nuolat įrodinėjama, kad žaisminga veikla stimuliuoja kūrybiškam mąstymui svarbius nervinius kelius. Kai žaidžiate nestruktūruotai, jūsų smegenys pereina į „atsipalaidavusio dėmesio” būseną, kuri skatina jungtis tarp iš pirmo žvilgsnio nesusijusių sąvokų – novatoriško mąstymo pagrindą.
Stanfordo ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) atlikti tyrimai atskleidė, kad įsitraukus į žaidimą padidėja alfa bangų aktyvumas, kuris siejamas su padidėjusiais problemų sprendimo gebėjimais. Kiekvieną kartą, kai leidžiate sau eksperimentuoti be baimės patirti nesėkmę, iš esmės treniruojate savo smegenų skirtingo mąstymo raumenis.
Tai nėra tik teorinis dalykas. Kūrybingi specialistai, kurie reguliariai dalyvauja žaidimų sesijose, 31 proc. dažniau išsprendžia sudėtingas problemas. Žaisdami jūsų smegenys tiesiogine prasme veikia kitaip – padaugėja dopamino, sumažėja streso hormonų, suaktyvėja numatytojo režimo tinklas, skatinantis naujų idėjų inkubavimą.
Kaip žaismingumas padeda kovoti su perdegimu ir stresu
Nepaisant negailestingų šiuolaikinės darbo aplinkos reikalavimų, reguliaraus žaidimo įtraukimas į suaugusiųjų gyvenimą yra galinga neurobiologinė priemonė nuo chroniško streso ir perdegimo. Kai užsiimate žaisminga veikla, jūsų smegenyse išsiskiria dopaminas ir endorfinai, kartu sumažėja kortizolio kiekis, todėl susidaro fiziologinė būsena, nesuderinama su stresu.
Tyrimai rodo, kad žaidimas suaktyvina jūsų parasimpatinę nervų sistemą – organizmo „poilsio ir virškinimo” režimą, kuris yra priešprieša simpatinei „kovos arba bėgimo” reakcijai, būdingai perdegimui. Jūs ne tik jaučiatės trumpam išsiblaškę, bet iš tikrųjų pertvarkote nervinius kelius, kuriais apdorojamas stresas. Net trumpos žaismingos pertraukėlės – nesvarbu, ar tai būtų fiziniai žaidimai, kūrybiniai užsiėmimai, ar socialiniai žaidimai – gali nutraukti apmąstymų ciklus ir atkurti kognityvinius išteklius, išsekusius dėl nuolatinio dėmesio. Šis neurologinis atsistatymas paaiškina, kodėl po žaismingų pertraukėlių dažnai iškart randate sudėtingų problemų sprendimus.
Kaip susigrąžinti vaikišką nuostabą skaitmeniniame amžiuje
Kaip dažnai pastebite, kad beprasmiškai slenkate per skaitmeninį turinį ir jaučiatės vis labiau atitrūkę nuo artimiausios aplinkos? Toks skaitmeninis atsiskyrimas palaipsniui mažina jūsų gebėjimą stebėtis – pagrindinę žaidimo sudedamąją dalį.
Tyrimai rodo, kad suaugusieji, kurie reguliariai atsijungia nuo ekranų ir užsiima pojūčių turtinga veikla, patiria didesnį smalsumą ir kūrybiškumą. Neuromokslininko Davido Eaglemano tyrimai atskleidė, kad nauja fizinė patirtis sukelia dopamino išsiskyrimą, panašų į tą, kuris pastebimas vaikams, pirmą kartą ką nors atrandantiems.
Šią vaikišką nuostabą galite susigrąžinti sąmoningai praktikuodami: lieskite tikras tekstūras, užuot braukę per stiklą, stebėkite gamtos raštus jų nefotografuodami arba kurkite ką nors savo rankomis, užuot vartoję iš anksto paruoštas pramogas. Tokia analoginė patirtis atkuria skaitmeninių technologijų nuslopintus nervų takus ir sugrąžina įgimtą gebėjimą žavėtis ir žaismingai įsitraukti.
Žaidimas – darbo vietos naujovių katalizatorius
Įmonės, kurios reguliariai įtraukia žaidimą į savo organizacinę kultūrą, pagal inovacijų ir darbuotojų pasitenkinimo rodiklius nuolat lenkia savo griežtesnius kolegas. Šį veiklos rezultatų padidėjimą lemia žaidimo neurologinis poveikis – jis suaktyvina smegenų numatytojo režimo tinklą, kuriame atsiranda iš pažiūros nesusijusių sąvokų sąsajos.
Kai užsiimate žaidybine veikla, 45 % didesnė tikimybė, kad patirsite proveržio įžvalgų, palyginti su kryptingu problemų sprendimu. „Google” „20 % laiko” politika ir IDEO žaislų pilni smegenų šturmo kambariai – tai ne triukai, o strateginės priemonės, naudojančios šį kognityvinį pranašumą.
Pastebėsite, kad žaidimas griauna hierarchinius barjerus, skatindamas jaunesniuosius komandos narius prisidėti prie idėjų, kurių kitu atveju jie galėtų atsisakyti. Psichologinis saugumas, kurį sukuria bendra žaidimo patirtis, sumažina vertinimo baimę – pagrindinį kūrybinės rizikos prisiėmimo darbo aplinkoje stabdį.
Suaugusiųjų žaidimų bendruomenių socialinė nauda
Be naujovių darbo vietoje, žaidimai sukuria galingus socialinius ryšius, kurie padeda kovoti su vis didėjančia šiuolaikinės visuomenės epidemija – vienatve.
Kai prisijungiate prie suaugusiųjų žaidimų bendruomenių – nuo laisvalaikio sporto lygų iki stalo žaidimų grupių – jūs ne tik smagiai leidžiate laiką, bet ir užmezgate aukštos kokybės socialinius ryšius. Tyrimai rodo, kad toks žaismingas bendravimas skatina oksitocino išsiskyrimą, didina dalyvių pasitikėjimą ir empatiją. 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad suaugusieji, reguliariai dalyvaujantys grupiniuose žaidimuose, 42 % rečiau jautė socialinę izoliaciją, palyginti su nežaidžiančiaisiais.
Šios bendruomenės suteikia struktūrizuotą, mažo spaudimo aplinką, kurioje galima užmegzti draugystę, pagrįstą bendra veikla, o ne priverstiniais pokalbiais. Žaidimo metu rodomas pažeidžiamumas – nesvarbu, ar praleistas šūvis, ar pralaimėtas žaidimas – sukuria psichologinį saugumą, kuris pagilina santykius. Šiuolaikinės žaidimų bendruomenės veikia kaip „trečiosios vietos” už darbo ir namų ribų, siūlančios svarbią socialinę infrastruktūrą vis labiau nutolusiuose rajonuose.
Praktiniai būdai, kaip įtraukti žaidimą į kasdienę rutiną
Kur tiksliai galite rasti vietos žaidimams, kai jūsų dienotvarkė perpildyta ir turite profesinių pareigų? Tyrimai rodo, kad reikia įgyvendinti „mikrožaidimų” intervencijas – trumpas akimirkas, integruotas į visą dieną. Browno (2009) tyrimai rodo, kad rytiniai ritualai yra puiki galimybė: išbandykite penkių minučių kūrybinio mąstymo pratimus arba fizinį judėjimą prieš tikrindami elektroninį paštą.
Psichologai rekomenduoja „įpročių kaupimą”, t. y. žaismingų elementų prijungimą prie esamos rutinos. Pavyzdžiui, maisto gaminimą paverskite eksperimentais, o keliones į darbą ir atgal – kalbų mokymosi žaidimais. Suplanuokite pasikartojančius „žaidimų susitikimus”, kuriems skirkite tiek pat dėmesio, kiek ir darbo susitikimams.
Neurologinė nauda labiausiai pasireiškia, kai žaidimas susijęs su naujovėmis. Keiskite fizinę (šokių pertraukėlės), kūrybinę (piešimas), intelektualinę (galvosūkiai) ir socialinę veiklą (improvizuoti pokalbiai). Net trumpos žaismingos akimirkos skatina dopamino išsiskyrimą, didina kognityvinį lankstumą ir atsparumą stresui.
