Praėjusį lapkritį jaučiausi kaip išsekusi baterija – nuolatinis pilvo pūtimas, odos niežėjimas ir tas keistas saldumynų troškimas, kuris prasidėdavo kiekvieną vakarą. Kai draugė Rūta pasiūlė pabandyti pelynų arbatą, tik nusijuokiau – na taip, dar vienas „stebuklingas” žolelių receptas iš močiutės skrynios. Bet kai po dviejų mėnesių skeptiško bandymo vyras paklausė „kas tau nutiko, atrodo kaip naujas žmogus”, supratau, kad kartais seni metodai veikia geriau nei tikėjausi. O viskas prasidėjo nuo atsitiktinio pokalbio su parazitologe poliklinikoje, kuri pasakė vieną paprastą dalyką: „Lapkritis – idealus metas valymui, nes organizmas natūraliai ruošiasi žiemai.”
Kodėl pelynai veikia: parazitologės paaiškinimas
Man gydytoja paaiškino, kad pelynuose esantys kartieji junginiai sukuria aplinką, kurioje „neprašytiems svečiams” tiesiog nepatogu gyventi – lyg nuolat grotų nemėgstama muzika. Sesuo, dirbanti laboratorijoje, dar pridėjo, kad skaičiusi tyrimus apie pelynų poveikį virškinimo sistemai, bet man svarbiausia buvo jos pačios patirtis: „Aš jau trečius metus lapkritį geriu, ir tas rudeninis nuovargis kažkaip aplenkia.” Skeptiškai nusiteikusi nusprendžiau duoti sau mėnesį laiko – juk blogiau nebus, o kaimynė Aldona tvirtino, kad jos anūkui net apetitas pagerėjo.
Mano pelynų arbatos ritualas
Iš pradžių dariau visas įmanomas klaidas – pyliau verdantį vandenį tiesiai ant žolės (pasirodo, taip sunaikini dalį naudingų medžiagų), bandžiau gerti ryte ant tuščio skrandžio ir vos neapsiverkiau iš kartumo. Man susiklostė toks ritmas: arbatą ruošiu vakare, užpilu 80 laipsnių vandeniu, laikau 15 minučių ir geriu pusvalandį prieš vakarienę. Pirmą savaitę maišau su medum, bet kolega Tomas patarė: „Bandyk be nieko, organizmui reikia pajusti tą kartumą.” Dabar geriu po pusę stiklinės, mažais gurkšniais, lyg degustuočiau brangų vyną.
Papildomi pokyčiai, kurie sustiprino efektą
Pradėjau valgyti daugiau raugintų daržovių – sauerkraut tapo mano geriausiu draugu, o fermentuoti agurkai užėmė saldumynų vietą. Mama juokiasi, kad pagaliau pradėjau valgyti „normalų lietuvišką maistą”, bet iš tikrųjų tai pasiūlė ta pati parazitologė: „Pelynai dirba geriau, kai žarnyno mikroflora balansuota.” Atsisakiau cukraus kavoje (na, beveik – kartais savaitgaliais vis dar nusidedu), pradėjau gerti daugiau vandens ir, svarbiausia, valgau reguliariai kas 4 valandas.
Netikėti rezultatai po dviejų savaičių
Po dviejų savaičių pastebėjau, kad nebenoriu saldumynų vakare – tas įprastas 21 valandos šokolado troškimas tiesiog dingo. Oda nustojo niežėti, o tas amžinas pilvo pūtimas po pietų kažkaip išgaravo. Energijos lygis – na, nesigiriant, bet 15 valandą nebenoriu užmigti po stalu.
Juokingiausia, kad vyras, kuris iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į mano „žolių eksperimentus”, dabar pats klausia, ar užkaičiau arbatos. Mama sako, kad veidas „nušvitęs”, nors gal tiesiog lapkričio lietus mažiau slegia. Beje, kai pasidalinau patirtimi su kaimyne Danute, ji po mėnesio atbėgo padėkoti – sako, jos vyras pagaliau nustojo knarkti. Ar čia pelynų nuopelnas? Kas žino, bet faktas lieka faktu.
Paprasti dalykai, kurie keičia viską
Dabar, kai žiūriu į tą paprastą žalią paketuką su pelynais, galvoju – kiek dar paprastų dalykų mes ignoruojame, ieškodami sudėtingų sprendimų. Kartais reikia tiesiog grįžti prie to, ką darė mūsų močiutės, tik galbūt su šiek tiek daugiau žinių ir mažiau prietarų. O lapkritis? Jis man dabar asocijuojasi ne su lietumi ir nuovargiu, o su atsinaujinimo mėnesiu.
Svarbu: tai mano asmeninė patirtis su pelynų arbata, o ne medicininis patarimas. Kiekvienas organizmas skirtingas, todėl prieš pradedant gerti vaistažoles, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Man šis metodas pasiteisino, bet tai nereiškia, kad tiks visiems.
