Rudenį sodinant braškes, jų šaknys turi laiko įsitvirtinti giliai ir sukaupti energijos prieš žiemą, todėl kitą vasarą paprastai gaunamas ankstesnis ir gausesnis derlius.
Ideali sodinimo laikas yra nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio, o sodinti po rugsėjo vidurio rizikinga, nebent dirva yra šilta ir laistymas patikimas.
Rudeninis sodinimas taip pat mažina piktžolių poveikį ir ligų riziką, jei lysvės yra gerai paruoštos.
Toliau pateikiama išsamesnė informacija apie laiką, ankstesnes kultūras ir praktiniai patarimai.
Rudeninio braškių sodinimo privalumai
Daugelis sodininkų teikia pirmenybę rudeniui sodinti braškes, nes tai leidžia jaunoms šaknims įsišaknyti giliai ir sukaupti drėgmę bei maistines medžiagas prieš žiemą, o tai padidina atsparumą šalčiui ir paprastai užtikrina didesnį derlių bei pirmąjį derlių kitą vasarą. Rudenį pasodinti augalai geriau žiemoja, reikalauja mažiau priežiūros vasarą ir dažnai duoda ankstesnį ir gausesnį derlių nei pavasarį pasodinti augalai. Šis sezonas leidžia atkurti apleistus lysves ir užtikrina stabilesnį šaknų vystymąsi. Ten, kur ruduo išlieka šiltas, gali prireikti papildomo mėnesio laistymo, kad augalai gerai įsitvirtintų. Apskritai, sodinimas rudenį pagerina augalų išgyvenamumą, gyvybingumą ir derlingumą, tuo pačiu sumažindamas kai kurias dažnas auginimo problemas.
Geriausias laikas: ankstyvas, vidurinis ir vėlyvas ruduo
Derinant su braškių augimo ciklu ir vietos oru, rudens sodinimas skirstomas į tris skirtingus laikotarpius – ankstyvą, vidurinį ir vėlyvą – kiekvienas iš jų siūlo skirtingus šaknų įsitvirtinimo ir derliaus rezultatus; ankstyvas ruduo (rugpjūčio pabaiga – rugsėjo pradžia) skatina stiprų šaknų augimą ir didžiausią derlių, jei dirvožemis išlieka šiltas ir drėgnas. Vidurinis ruduo (rugsėjo pradžia–vidurys) suderina įsitvirtinimą ir vėsesnes sąlygas, užtikrinant patikimą žiemojimą, jei sodinama iki rekomenduojamos ribos. Vėlyvas ruduo (po rugsėjo vidurio) kelia nepakankamo įsišaknijimo ir sumažėjusio derliaus riziką, nepaisant dangų; sodininkai turėtų vengti sodinti po rugsėjo 15 d. arba susitaikyti su mažesniu įsitvirtinimo sėkmės lygiu ir galimu apsaugos priemonių poreikiu.
Kaip pasirinkti tinkamas ankstesnes kultūras
Vadovaujantis dirvožemio sveikatos ir ligų prevencijos principu pagrįstu sėjomainos planu, renkantis ankstesnes kultūras rudens braškėms, reikia sutelkti dėmesį į augalus, kurie palieka mažai liekanų, kelia mažą patogenų riziką ir užtikrina subalansuotą dirvožemio struktūrą. Idealios ankstesnės kultūros yra šakniavaisiai – burokai, morkos, ridikai – ir lengvos salotos arba aromatinės žolelės, pvz., krapai, salierai ir salotos, kurios greitai suyra ir nėra pagrindinių braškių patogenų šaltinis. Česnakas taip pat yra priimtinas dėl savo kenkėjų slopinimo poveikio. Venkite bulvinių ir kryžmažiedžių kultūrų: bulvės, baklažanai, agurkai, pipirai, kopūstai didina ligų ar nematodų pavojų. Pirmenybę teikite sklypams, kurių istorija yra švari ir kuriuose pastaruoju metu nebuvo virusinių infekcijų, kad apsaugotumėte jaunas rudenį pasodintas šaknų sistemas.
Dažnos problemos ir kaip padeda rudens sodinimas
Pasirinkus tinkamas ankstesnes kultūras, sumažėja dirvožemio ligos ir sukuriama švaresnė lysvė sodinimui, o tai tiesiogiai veikia, kaip braškės susidoroja su dažnomis auginimo problemomis. Rudens sodinimas sumažina jaunų šaknų išdžiūvimą, nes leidžia giliau išaugti šaknims prieš vasaros karščius, sumažindamas drėkinimo poreikį. Ankstyvas įsitvirtinimas sumažina jautrumą kenkėjams, pavyzdžiui, sraigėms ir graužiančioms vabzdžiams, nes stiprios augalai greičiau atsigauja. Šalčio žala sumažėja, nes augalai kaupia atsargas ir tampa atsparesni. Vengiama derliaus nuostolių dėl vėlyvo pavasario sodinimo: rudenį pasodintos lysvės patikimiau duoda pirmąjį vasaros derlių. Apskritai, ruduo sumažina daugelį dažnų nesėkmių, su kuriomis susiduria pradedantieji augintojai.
Praktiniai patarimai sėkmingam rudens sodinimui
Turėdami aiškų planą ir laiku imdamiesi veiksmų, sodininkai gali maksimaliai išnaudoti rudens sodinimo privalumus, paruošdami dirvą, pasirinkdami sveikas šakeles ir suderindami darbus su vietos sąlygomis. Lysvės turėtų būti giliai iškastos, praturtintos kompostu ir išlygintos, kad būtų užtikrintas tolygus drenažas. Rinkitės stiprius, ligų nepažeistus šakniagumbius su nesugadintomis šaknimis; venkite šakniagumbių iš laukų, kuriuose auginami bulvinių šeimos augalai. Sodinkite rekomenduojamu ankstyvojo ir vidurinio rudens laikotarpiu, ne vėliau kaip rugsėjo 15 d., atsižvelgdami į regiono šalnų datas. Po įsišaknijimo švelniai mulčiuokite, kad išsaugotumėte drėgmę ir sunaikintumėte piktžoles; šiltu rudeniu laistykite. Stebėkite sraiges ir pašalinkite sergančius lapus. Užrašykite datas ir rezultatus, kad galėtumėte patobulinti ateities sėjomainą ir laiką.
