Istorija kupina atvejų, kai produktai, parduodami kaip stebuklai sveikatai, vėliau pasirodė esantys mirtinai pavojingi. Žmonės jais pasitikėjo, gydytojai rekomendavo, reklamos žadėjo jaunystę ir energiją. O pasekmės buvo siaubingos – nuo vėžio iki neurologinių pažeidimų.
Šiandien žiūrime į praeitį ir stebimės, kaip žmonės galėjo būti tokie naivūs. Bet ar tikrai esame protingesni? Daugelis šiuolaikinių produktų reklamuojami panašiais pažadais, o jų ilgalaikis poveikis dar nežinomas.
Štai keturi istoriniai pavyzdžiai, kurie primena, kad ne viskas, kas blizga, yra auksas – ir kad masinė rinkodara gali paslėpti rimtą pavojų.
Radioaktyvusis vanduo – spindesys, kuris žudė
XX amžiaus pradžioje radioaktyvumas buvo naujas ir paslaptingas reiškinys. Karštųjų šaltinių spindesį žmonės siejo su gydomosiomis savybėmis, ir verslininkai greitai pavertė šią idėją preke.
Buteliuose pradėtas pardavinėti vanduo, į kurį buvo įmaišytas radis – radioaktyvus elementas. Jis reklamuotas kaip sveikatingumo tonikas, suteikiantis energijos ir gydantis įvairias ligas. Buvo gaminami net radioaktyvūs pakabukai ir kosmetika.
Viena garsiausių aukų – amerikiečių verslininkas Eben Byers, kuris kasdien gėrė radioaktyvų vandenį „Radithor”. Po kelerių metų jo kaulai pradėjo irti, žandikaulis nukrito, išsivystė vėžys. Jis mirė 1932 metais, tapęs simboliu to, kas nutinka, kai rinkodara lenkia mokslą.
Tik po daugybės mirčių ir visuomenės pasipiktinimo buvo įvestas reguliavimas. Bet radioaktyvus paveldas liko – kai kuriose vietovėse užterštas dirvožemis iki šiol kelia problemų.
Gyvsidabrio kremai grožiui
Odos balinimo produktai su gyvsidabriu ir hidrochinonu – ne tik praeities problema. Jie tebėra plačiai prieinami internete ir neoficialiais kanalais, apeinant reguliavimo kontrolę.
Gyvsidabris sistemingai absorbuojamas per odą ir kaupiasi organizme. Pasekmės – neurologinis apsinuodijimas, inkstų pažeidimai, tremoras, atminties sutrikimai. Ilgalaikis hidrochinono naudojimas sukelia kepenų ir inkstų problemas bei paradoksalią ochronozę – būklę, kai oda tampa dar tamsesnė ir pažeista.
Tyrimai nuolat randa draudžiamą gyvsidabrį produktuose, parduodamuose elektroninėje komercijoje. Etiketėse jo nenurodoma, bet laboratorinės analizės atskleidžia pavojingas koncentracijas.
Be fizinės žalos, šie produktai stiprina rasistines grožio normas ir sukelia emocinę stigmą. Visuomenės sveikatos ekspertai ragina koordinuotą reguliavimą ir kultūriškai pagarbų švietimą.
Heroinas nuo kosulio ir kokainas nuotaikai
Sunku patikėti, bet heroinas kadaise buvo parduodamas kaip vaistas nuo kosulio. Bayer kompanija jį rinkodaros tikslais pavadino „Heroin” ir reklamavo kaip saugesnę morfino alternatyvą. Kosulio sirupai su opiatais buvo duodami net vaikams.
Kokainas buvo dar populiaresnis. Jis buvo dedamas į tonikus, danties skausmo vaistus ir net į ankstyvąją Coca-Cola receptūrą. Gerbiami gydytojai rekomendavo kokainą nuo nuovargio, depresijos ir skausmo.
Pasekmės buvo katastrofiškos: masinė priklausomybė, kvėpavimo slopinimas nuo opioidų, širdies priepuoliai ir insultai nuo kokaino. Tik kai žala tapo nebeįmanoma ignoruoti, šios medžiagos buvo perkeltos į kontroliuojamų ir draudžiamų sąrašą.
Šis epizodas primena, kad net medicinos autoriteto palaikymas negarantuoja saugumo – ypač kai trūksta ilgalaikių tyrimų.
Fenolis ir lobotomija – procedūros be atsakomybės
XX amžiaus viduryje kai kurios procedūros, pristatytos kaip pažangios, iš tikrųjų buvo barbariškai pavojingos.
Giluminiai fenolio cheminiai pilingai nušveičia visus odos sluoksnius. Fenolis absorbuojamas į kraują ir gali sukelti širdies aritmijas bei organų toksiškumą. Pacientai rizikavo gyvybe dėl kosmetinio efekto.
Dar baisesnė istorija – lobotomijos. Walterio Freemano transorbitalinis metodas, kai per akiduobę į smegenis buvo įkišamas metalinis įrankis, buvo atliekamas tūkstančiams pacientų. Procedūra reklamuota kaip sprendimas psichikos ligoms.
Rezultatai buvo tragiški: negrįžtami kognityviniai pažeidimai, asmenybės pokyčiai, funkcinė negalia. Daugelis pacientų liko visiškai priklausomi nuo kitų žmonių priežiūros iki gyvenimo pabaigos.
Ko mus moko istorija
Šie pavyzdžiai turi bendrą bruožą: produktai ir procedūros buvo parduodami pasitelkiant pasitikėjimą, autoritetą ir pažadus. Reguliavimo atėjo tik po to, kai žala tapo akivaizdi ir viešai dokumentuota.
Istorija ragina išlikti budriems. Ne viskas, kas reklamuojama kaip sveika ar pažangu, iš tikrųjų tokia yra. Kritiškas mąstymas ir patikrintų šaltinių ieškojimas – geriausia apsauga nuo pakartotinų klaidų.
