Kiekvieną rytą ta pati scena. Išeinu į sodą – ir kažkas vėl iškasė duobę mano gėlyne. Kvapas – nepakenčiamas. Augalai – išversti. Ir žinau tiksliai, kas tai padarė.
Kaimynų katės traktuoja mano lysvę kaip asmeninį kraikadėžę. Bandžiau viską – nuo specialių purškiklių iki ultragarsinių atbaidytuvų. Niekas neveikė ilgiau nei savaitę.
Kol senas sodininkas neparodė metodo, kuris kainuoja centus ir veikia mėnesius.
Kodėl katės renkasi būtent jūsų sodą
Sodininkas paaiškino tai, ko nesupratau. Katės neateina šiaip sau – jūsų sodas turi būtent tai, ko joms reikia.
„Minkšta, drėgna dirva – tobula kasinėjimui,” – sakė jis. – „Katės instinktyviai ieško tokių vietų. Jūsų gėlynas jiems atrodo kaip natūralus kraikadėžė.”
Jis pridūrė, kad jei sode yra apsaugotų kampelių, kur šilta nuo saulės – tai dar viena priežastis. Katės mėgsta poilsiauti tokiose vietose.
„Pirmas žingsnis – padaryti, kad nebenorėtų ten būti. Ne bijotų, ne vengtų – tiesiog jaustųsi nepatogiai.”
Trys saujos, kurios keičia viską
Sodininkas parodė tris medžiagas, kurios kainuoja beveik nieko.
„Pušų kankorėžiai, kiaušinių lukštai ir citrusinės žievelės. Viskas, ko reikia.”
Jis paaiškino, kaip tai veikia. Pušų kankorėžiai ir kiaušinių lukštai sukuria nepatogų paviršių – katės nemėgsta lipti ant šiurkščių, aštrių dalykų. Jų letenėlės jautrios, ir jos instinktyviai vengia tokių vietų.
Citrusinės žievelės – kitas lygis. „Katės nekenčia citrusų kvapo. Jų uoslė daug jautresnė nei mūsų. Kas mums kvepia šviežiai – joms smirda nepakenčiamai.”
Jis patarė išbarstyti visas tris medžiagas aplink lysvių kraštus ir pažeidžiamas zonas. Storu sluoksniu – kad katė negalėtų tiesiog peršokti.
Kaip išdėstyti teisingai
Sodininkas parodė tikslią techniką.
„Pušų kankorėžius ir kiaušinių lukštus – ant žemės paviršiaus, aplink augalus. Ne įkasti, ne paslėpti – jie turi būti matomi ir jaučiami.”
Citrusinės žievelės – šalia, bet ne ant pačių augalų. Jos gali rūgštinti dirvą, jei per daug susikaups vienoje vietoje.
„Ir svarbiausia – atnaujink po lietaus. Vanduo nuplauna kvapą, susmulkina lukštus. Kas porą savaičių – naujas sluoksnis.”
Jis pridūrė, kad kiaušinių lukštai turi papildomą naudą – jie prideda kalcio į dirvą. Taigi ne tik atbaidote kates, bet ir tręšiate augalus.
Kai paprasti metodai neveikia
Sodininkas pripažino, kad kai kurios katės labai užsispyrusios.
„Jei kaimynų katė ypač įžūli – reikia stipresnių priemonių. Bet vis tiek nebrangių.”
Jis paminėjo aliuminio foliją – katės nemėgsta ant jos lipti, nes šnara ir blizga. Galima ištiesti juostas tarp augalų.
Kitas variantas – šlapios kavos tirščiai. Katės jų irgi nemėgsta, o tirščiai tręšia dirvą.
„Ir jei tikrai niekas nepadeda – vandens purkštuvas su judesio jutikliu. Kainuoja daugiau, bet veikia šimtu procentų. Katė ateina – gauna vandens srovę – ir daugiau negrįžta.”
Rezultatas, kuris nustebino
Pirmą savaitę išbarstęs kankorėžius, lukštus ir citrusinių žieveles – vis dar mačiau katę, sukiojančią aplink.
Antrą savaitę – ji jau nebeėjo į lysvę. Tiesiog praėjo pro šalį.
Po mėnesio – nei vienos duobės, nei vieno iškasto augalo, jokio kvapo. Gėlynas – švarus, augalai – sveiki.
„Per trisdešimt metų naudoju tą patį metodą,” – pasakė sodininkas. – „Ir nė viena katė neapsigyveno mano sode ilgiau nei savaitę.”
Kartais geriausias sprendimas guli jūsų virtuvėje – kiaušinių lukštai, kurių vis tiek išmestumėte, ir apelsinų žievelės, kurios kitaip eitų į šiukšliadėžę.
