Tyrimai rodo, kad alkoholis yra daug pavojingesnis smegenims nei kava. Kofeinas laikinai blokuoja adenozino receptorius ir gali sutrikdyti miegą, o alkoholis mažina smegenų tūrį, ardo baltąją medžiagą ir sukelia ilgalaikius pažinimo sutrikimus. Alkoholio vartojimas, net ir nedideliais kiekiais, sukelia neurologinę žalą, kurios „saugi” riba nenustatyta. Kavos poveikis paprastai yra grįžtamas, o alkoholio žala laikui bėgant kaupiasi. Ilgalaikių rezultatų kontrastas atskleidžia netikėtas pasekmes smegenų sveikatai.
Kaip kava ir alkoholis veikia smegenų chemiją
Nors kavą ir alkoholį vartoja milijardai žmonių visame pasaulyje, kava ir alkoholis veikia smegenų chemiją visiškai skirtingais mechanizmais.
Pagrindinė kavos medžiaga – kofeinas– blokuoja adenozino receptorius, todėl neleidžia atsirasti mieguistumui ir didina budrumą, nes skatina dopamino ir noradrenalino išsiskyrimą.
Alkoholis, priešingai, stiprina GABA neuromediatorių aktyvumą ir slopina glutamato aktyvumą, sukeldamas jam būdingą slopinamąjį poveikį. Šis derinys lėtina nervų komunikaciją ir blogina kognityvines funkcijas.
Lėtinis alkoholio vartojimas gali sukelti neurotransmiterių disbalansą, todėl tam pačiam poveikiui pasiekti reikia vis didesnių kiekių.
Didelis kontrastas yra jų neurologinis poveikis: kofeinas laikinai pagerina pažinimą, o alkoholis, vartojamas ilgą laiką, palaipsniui silpnina nervų takus.
Stebinantis neurologinis kofeino vartojimo pagrindas
Kaip kofeinas keičia smegenų veiklą vos išgėrus vieną puodelį kavos? Procesas prasideda, kai kofeino molekulės blokuoja adenozino receptorius smegenyse.
Adenozinas paprastai skatina mieguistumą, tačiau dėl panašios molekulinės struktūros kofeinas gali prisijungti prie šių receptorių jų nesuaktyvindamas. Dėl šios blokados padidėja neuronų sužadinimas ir išsiskiria tokie stimuliatoriai kaip dopaminas ir glutamatas.
Tuo pat metu hipofizė į tai reaguoja išskirdama adrenaliną, kuris dar labiau padidina budrumą.
Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad kofeinas taip pat didina smegenų entropiją, t. y. apdorojimo sudėtingumo rodiklį, ypač tinkluose, kontroliuojančiuose dėmesį ir vykdomąsias funkcijas.
Ilgalaikis alkoholio poveikis kognityvinėms funkcijoms
Skirtingai nuo kofeino, kuris laikinai pagerina kognityvines funkcijas, alkoholis daro gilų ir potencialiai nuolatinį poveikį smegenų struktūrai ir funkcijoms. Tyrimai rodo, kad nuolatinis alkoholio vartojimas mažina smegenų tūrį, ypač paveikia priekinę smegenų dalį, atsakingą už vykdomąsias funkcijas ir sprendimų priėmimą.
Neurovaizdavimo tyrimai atskleidžia alkoholio sukeltą baltosios medžiagos degradaciją, dėl kurios sutrinka nervų komunikacijos keliai, būtini atminties formavimuisi ir prisiminimui. Ši žala laikui bėgant kaupiasi ir gali pagreitinti su amžiumi susijusį pažinimo funkcijų silpnėjimą.
Didžiausią susirūpinimą kelia alkoholio poveikis neurogenezei– smegenų gebėjimui kurti naujus neuronus. Net ir saikingas alkoholio vartojimas slopina šį regeneracinį procesą, taip apribodamas natūralius smegenų atsistatymo mechanizmus ir prisidėdamas prie nuolatinių pažinimo sutrikimų, kurie gali pasireikšti praėjus keleriems metams po to, kai nusistovėjo vartojimo įpročiai.
Miego sutrikimai: Paslėptas smegenų pažeidimo veiksnys
Miego sutrikimai: Paslėptas smegenų pažeidimo veiksnys
Tiek kava, tiek alkoholis smarkiai trikdo normalią miego struktūrą, nors jų mechanizmai skiriasi.
Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, slopindamas natūralų miegą skatinantį procesą ir sutrumpindamas gilaus miego fazes, kurios labai svarbios smegenų atsistatymui. Net likus šešioms valandoms iki miego kavos vartojimas 30 % sumažina miego kokybę.
Alkoholis iš pradžių veikia kaip raminamoji priemonė, tačiau trukdo REM miegui ir sukelia fragmentišką poilsį. Alkoholiui metabolizuojantis, jis sukelia susijaudinimo reakcijas ir sutrikdo paros ritmą.
Lėtinis miego sutrikimas, kurį sukelia bet kuri iš šių medžiagų, lemia sutrikusį smegenų neurotoksinų išsivalymą, spartesnę neurodegeneraciją ir pablogėjusią pažinimo funkciją.
Neurovaizdavimo tyrimai atskleidė, kad nuolatinė prasta miego kokybė koreliuoja su smegenų tūrio sumažėjimu, prilygstančiu senėjimo metams.
Priklausomybės potencialas: Priklausomybės mechanizmų palyginimas
Kokie mechanizmai žmogaus smegenyse lemia priklausomybę nuo kavos ir alkoholio? Kava pirmiausia veikia per adenozino receptorių antagonizmą, todėl susidaro palyginti lengva fizinė priklausomybė, pasireiškianti abstinencijos simptomais, tokiais kaip galvos skausmas ir dirglumas. Dėl kofeino farmakokinetikos šis mechanizmas yra savaiminis.
Alkoholis, priešingai, veikia daugybę neurotransmiterių sistemų,daugiausia GABA ir glutamato, ir sukelia gilią neuroadaptaciją. Tai gali sukelti sunkią fizinę ir psichologinę priklausomybę, dėl kurios abstinencijos metu reikia medicininės intervencijos. Alkoholis taip pat skatina dopamino išsiskyrimą atlygio kanaluose, sukurdamas pastiprinimo modelius, panašius į kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų.
Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad alkoholis sukelia reikšmingesnius struktūrinius ir funkcinius smegenų pokyčius nei kofeinas, todėl jo priklausomybės potencialas yra gerokai didesnis.
Apsauginiai kavos junginiai, apie kuriuos moksliniai tyrimai jums niekada nepasakojo
Nors kavos ir alkoholio priklausomybės mechanizmai labai skiriasi, tyrimai atskleidė, kad kavoje yra daug netikėtų neuroprotekcinių junginių, kurie labai skiriasi nuo neurotoksinio alkoholio poveikio.
Kavoje yra skrudinimo metu susidarančių fenilindanų, kurie slopina beta amiloido ir tau agregaciją– baltymus, susijusius su Alzheimerio liga. Kavoje esančios chlorogeninės rūgštys pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, neutralizuoja neuronus pažeidžiančius laisvuosius radikalus.
Pats kofeinas skatina smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) gamybą, palaikydamas neuronų augimą ir palaikymą. Be to, kavos pupelėse esantis karčiasis alkaloidas trigonelinas teikia vilčių atliekant neuronų regeneracijos tyrimus.
Kartu šie junginiai sukuria apsauginį neurologinį poveikį, kurio nėra vartojant alkoholį, todėl galima manyti, kad saikingai vartojama kava iš tikrųjų gali palaikyti smegenų sveikatą.
Kraujo ir smegenų barjeras: kaip kiekviena medžiaga įveikia mūsų nervų apsaugą
Kraujo ir smegenų barjeras (angl. blood-brain barrier, BBB) yra sudėtinga smegenų apsaugos sistema, selektyviai filtruojanti medžiagas, kurios bando patekti į nervinį audinį.
Alkoholio molekulės yra mažos ir tirpios lipiduose, todėl lengvai prasiskverbia pro šį barjerą, o tai paaiškina greitą ir stiprų alkoholio poveikį nervų funkcijai.
Pagrindinis veiklusis kavos junginys – kofeinas– dėl savo lipofilinių savybių taip pat veiksmingai prasiskverbia pro BBB.
Tačiau, kitaip nei alkoholis, kofeinas nesuardo barjero vientisumo. Vietoj to jis blokuoja adenozino receptorius, skatindamas budrumą.
Tyrimai rodo, kad lėtinis alkoholio vartojimas pažeidžia BBB struktūrą, todėl neurotoksinai gali patekti į smegenų audinį.
Priešingai, tam tikri kavos junginiai, pavyzdžiui, chlorogeninės rūgštys, gali padėti išlaikyti BBB vientisumą nuo oksidacinės pažaidos.
Amžius ir genetika: Kodėl svarbūs individualūs rizikos veiksniai?
Individuali reakcija į kavą ir alkoholį įvairiose populiacijose labai skiriasi, o amžius ir genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį nustatant pažeidžiamumą šioms medžiagoms.
Vyresnio amžiaus žmonių smegenys pasižymi mažesniu gebėjimu metabolizuoti alkoholį, todėl didėja neurotoksiškumo rizika. Priešingai, dauguma vyresnio amžiaus suaugusiųjų išlaiko toleranciją kofeinui, nors miego sutrikimai gali padidėti.
Genetiniu požiūriu maždaug 50 % asmenų turi ALDH2 arba ADH variantų, kurie turi įtakos alkoholio perdirbimui, o CYP1A2 geno mutacijos turi įtakos kofeino metabolizmui.
Tyrimai rodo, kad dėl vykstančio neurologinio vystymosi paauglių smegenys yra labiau pažeidžiamos abiejų medžiagų.
Medicinos ekspertai dabar akcentuoja individualų rizikos vertinimą, o ne universalias rekomendacijas, pripažindami, kad neurologinio pavojaus profiliai labai priklauso nuo individualių biologinių savybių.
Medicinos bendruomenė keičia rekomendacijas remdamasi naujais įrodymais
Per pastarąjį dešimtmetį medikai, remdamiesi vis naujausiais neurologiniais tyrimais, iš esmės pakeitė savo požiūrį į kavos ir alkoholio vartojimą.
Anksčiau gydytojai dažnai įspėdavo nevartoti kavos kasdien, motyvuodami susirūpinimu dėl priklausomybės ir nerimo.
Dabar daugelis rekomenduoja vartoti saikingai (3-4 puodeliai per dieną) dėl galimo neuroprotekcinio poveikio Parkinsono ir Alzheimerio ligoms.
Priešingai, alkoholio vartojimo rekomendacijos tapo griežtesnės.
Kadaise propaguotą lengvo alkoholio vartojimo naudą širdies ir kraujagyslių sistemai dabar užgožia įrodymai, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis kenkia neurologijai.
Kelios medicinos organizacijos peržiūrėjo rekomendacijas ir nurodė, kad nėra „saugaus” alkoholio vartojimo lygio smegenų sveikatai.
