Jūsų darže – lerva. Balta, riesta, šiek tiek bauginanti. Naikinti ar pasigailėti? Vieni sodininkai suskumba išmesti, kiti – perkelia į kompostą. Tačiau be tikslaus atpažinimo lengva padaryti klaidą: išnaikinti naudingą vabzdį arba netyčia pasodinti grėsmę visam daržui. Laikas suprasti, kas iš tikrųjų slepiasi po dirvožemiu.
Ką matote nuotraukoje?
Šioje nuotraukoje – dvi panašios, bet labai skirtingos lervos. Kairėje – karkvabalio lerva, dešinėje – auksavabalio lerva. Nors abi baltos, C formos, su tamsesne galvute, jų poveikis Jūsų sodui – visiškai skirtingas. Viena kenkia, kita – naudinga.
Pagrindiniai skirtumai:
Karkvabalio lerva (kairėje): ilgos, stiprios kojos, tamsesnė galva, didesnė, tvirtesnė.
Auksavabalio lerva (dešinėje): trumpos kojos, šviesesnė, gležnesnė galva, tankūs šereliai ant kūno.
Karkvabalio lerva: nematomas šaknų naikintojas
Karkvabaliai – dažnai matomi gegužės vakarais skraidant aplink šviesą ar sukantis aplink medžius. Tačiau tikroji problema slypi po žeme. Jų lervos gyvena dirvoje 3–4 metus, maitindamosi augalų šaknimis. Per šį laiką jos sugeba padaryti milžinišką žalą – ypač bulvėms, morkoms, salierams, braškėms.
Šios lervos aktyviai juda, kasa dirvą, ypač mėgsta purias, lengvas dirvas. Jų ilgos kojos leidžia joms greitai judėti ir keisti buvimo vietą. Dažnai aptinkamos didesniuose kiekiuose – 5 ar daugiau vienoje lysvėje. Tokiu atveju rekomenduojama jas sunaikinti, kad būtų išvengta didelių nuostolių.
Auksavabalio lerva: tylus komposto pagalbininkas
Auksavabalis (Cetonia aurata) – vienas gražiausių vabzdžių Lietuvoje, su žalsvai metaliniu blizgesiu. Jo lervos dažnai gyvena komposte, po medžių lapais, šiltnamiuose – ten, kur daug pūvančios organikos. Jos nėra augalų kenkėjos, priešingai – padeda skaidyti medžiagas, pagerinti dirvožemio struktūrą.
Skiriamasis bruožas – jų trumpos kojos, gležnesnė kūno forma, o judėdamos jos dažnai apsiverčia ant nugaros ir juda „ant nugaros“. Tai – geras praktinis testas.
Jas radę, drąsiai galite perkelti į kompostą ar palikti ramybėje – jos nekenkia, o netgi padeda.
Kodėl svarbu teisingai atpažinti?
Didžiausia problema – nežinojimas. Daugelis žmonių automatiškai naikina viską, kas atrodo „vabališka“. Tačiau tai trumparegiškas požiūris. Karkvabalio lervas reikia kontroliuoti, nes jų gausumas gali išderinti visą sodą. Tuo tarpu auksavabalio – tikras biologinis sąjungininkas.
Vienintelė teisinga strategija – atpažinti.
Dirvožemis yra gyva sistema. Jame kartu gyvena šimtai gyvų organizmų, kurie dalyvauja mitybos grandinėse, perdirba medžiagas, padeda šaknims gauti maistines medžiagas. Ne viskas, kas juda, yra blogai.
Praktiniai patarimai sodininkams
Apžiūrėkite kojas. Karkvabalio lerva turi ilgas, stiprias kojas. Auksavabalio – trumputes. Tai greičiausias būdas atskirti.
Stebėkite vietą, kur randate. Jei lerva – puriame komposte, tikėtina, kad tai auksavabalis. Jei darže, prie šaknų – gali būti karkvabalis.
Judėjimo būdas. Auksavabalio lervos dažnai juda ant nugaros, o karkvabalio – „normaliai“, pilvu žemyn.
Skaičius. Viena auksavabalio lerva – ne problema. Tačiau keliolika karkvabalio – jau grėsmė derliui.
Nežinote – fotografuokite. Jei nesate tikri, padarykite nuotrauką ir pasitarkite su sodininkų bendruomene. Geriau išsiaiškinti, nei naikinti aklai.
Mitai ir klaidingi įsitikinimai
Mitas: „Visos baltos lervos – kenkėjai.“
Tiesa: Tik kai kurios jų žaloja augalus. Auksavabalis – išimtis.
Mitas: „Jei randu komposte – reikia naikinti.“
Tiesa: Kompostas yra ideali buveinė auksavabaliui. Jokios grėsmės daržui.
Mitas: „Jei lerva juda – tai jau pavojus.“
Tiesa: Auksavabalio lervos juda lėtai, yra pasyvios. Tai, kad lerva juda, nėra pavojingumo ženklas.
Ką daryti radus daug karkvabalio lervų?
Jei pastebėjote, kad jų – daug, imkitės priemonių:
Rankinis surinkimas. Patikrinant dirvą kasimo metu.
Sėjomaina. Nesodinkite tuose pačiuose plotuose šakninių daržovių kelerius metus iš eilės.
Sodinimo laikų korekcija. Kai kurios kultūros jautresnės lervoms ankstyvą pavasarį.
Naminiai natūralūs repelentai. Kai kurie augalai (pvz., serenčiai) atbaido kenkėjus.
Gamta nėra priešas
Šis paprastas palyginimas nuotraukoje – puikus priminimas, kad gamtos pasaulis kupinas subtilių niuansų. Iš pirmo žvilgsnio panašios būtybės gali atlikti visiškai skirtingas funkcijas. Karkvabalio lerva – kaip tylus kenkėjas, o auksavabalio – kaip tylus pagalbininkas.
Norint iš tikrųjų rūpintis savo daržu, neužtenka vien sodinti ir laistyti. Reikia ir stebėti, suprasti bei prisiminti: ne viskas, kas po žeme, nori Jūsų derliaus.
