Asmenys, kurie turėtų vengti maudynių, yra tie, kuriems yra atvirų žaizdų ar neseniai atliktų operacijų, sergantys tam tikromis odos ligomis, pavyzdžiui, sunkia egzema, turintys širdies ir kraujagyslių problemų ar didelės rizikos nėštumo metu. Atsargiai turėtų elgtis žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, turintys judėjimo sutrikimų ir sergantys sunkiomis šlapimo takų infekcinėmis ligomis. Diabetikams ir sergantiesiems periferine neuropatija maudantis reikia ypatingų atsargumo priemonių. Medicinos specialistai šioms didelės rizikos grupėms rekomenduoja alternatyvias priemones, pavyzdžiui, vonias su kempine arba pakeistą maudymosi režimą. Tolesnėse rekomendacijose pateikiamos svarbiausios saugos priemonės konkrečioms būklėms.
Žmonės su atviromis žaizdomis ar neseniai atliktomis operacijomis
Asmenys, turintys atvirų žaizdų ar neseniai atliktų chirurginių pjūvių, turėtų vengti maudytis vonioje, kol tinkamai užgis.
Maudantis šios pažeidžiamos vietos panardinamos į vandenį, kuriame gali būti bakterijų, galinčių sukelti infekcijas ir komplikacijas. Šiltas vanduo voniose taip pat gali padidinti kraujo tekėjimą į žaizdų vietas, o tai gali sustiprinti kraujavimą arba sutrikdyti audinių gijimą.
Medikai paprastai rekomenduoja po nedidelių žaizdų užsitraukimo palaukti 48-72 valandas arba laikytis konkrečių chirurgo pooperacinių nurodymų, kurie gali trukti iki kelių savaičių.
Gydymo metu pacientai turėtų rinktis švelnias kempinių vonias arba dušus su vandeniui atspariais žaizdų dangalais, kad palaikytų higieną ir apsaugotų pažeidžiamas vietas nuo užteršimo.
Asmenys, sergantys tam tikromis odos ligomis, pvz., egzema
Nors dėl atvirų žaizdų reikia vengti maudytis vonioje, tam tikros odos būklės turi daugiau niuansų.
Egzema sergančių asmenų santykis su maudynėmis yra sudėtingas. Karštas vanduo gali pašalinti natūralius aliejus, o tai gali pabloginti simptomus ir sukelti paūmėjimus. Tačiau kai kuriems pacientams iš tiesų gali būti naudingos drungnos vonios su atitinkamais priedais, pavyzdžiui, koloidinėmis avižų dribsniais arba paskirtais vonios aliejais.
Sergantiesiems egzema dermatologai paprastai rekomenduoja maudytis vonioje ne ilgiau kaip 10-15 minučių, naudoti švelnius prausiklius ir iš karto po maudynių naudoti drėkinamąjį kremą.
Žmonės, sergantys psoriaze, kontaktiniu dermatitu ar stipriai išsausėjusia oda, turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl individualių maudymosi rekomendacijų, pritaikytų konkrečiai jų būklei.
Širdies ir kraujagyslių arba kraujospūdžio problemų turintys asmenys
Pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis arba turintys kraujospūdžio sutrikimų, naudojantis karštomis voniomis susiduria su tam tikra rizika.
Karštas vanduo plečia kraujagysles, todėl gali pavojingai sumažėti kraujospūdis, ypač tiems, kurie serga hipertenzija ar širdies ligomis.
Asmenims, sergantiems aritmija arba patyrusiems širdies priepuolį, staigus temperatūros pokytis gali sukelti širdies smūgius.
Asmenys, vartojantys vaistus nuo kraujospūdžio, panardinti į karštą vandenį gali patirti stipresnį hipotenzinį poveikį.
Medikai šiems pacientams rekomenduoja rinktis drungnas vonias, apriboti maudymosi trukmę iki 10 minučių ir lėtai išlipti iš vonios, kad būtų išvengta ortostatinės hipotenzijos.
Prieš nustatant maudymosi režimą patartina pasikonsultuoti su kardiologu.
Nėščios moterys ypatingomis aplinkybėmis
Nėščios moterys ypatingomis aplinkybėmis
Nėščios moterys turi būti ypač atsargios, ypač pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu padidėjusi kūno temperatūra, viršijanti 39 °C, gali padidinti nervinio vamzdelio defektų riziką.
Karštos vonios taip pat gali sukelti hipotenziją, todėl gali sumažėti placentos kraujotaka.
Trečiajame trimestre išryškėja pusiausvyros problemos, todėl slidūs paviršiai tampa pavojingi. Moterys, patiriančios nėštumo komplikacijų, įskaitant preeklampsiją, placentos pirmeigą ar priešlaikinio gimdymo simptomus, prieš maudydamosi turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
Nors vidutinės temperatūros vonia gali saugiai palengvinti nėščiosios negalavimus, nėščiosios turėtų maudytis ne ilgiau kaip 10 minučių ir įsitikinti, kad vandens temperatūra neviršija 37,8 °C.
Pacientai, kurių judėjimo galimybės ribotos arba yra rizika nukristi
Pacientai, turintys judėjimo apribojimų arba kritimo riziką
Saugumo sumetimais maudymasis yra ypač pavojingas asmenims, turintiems judėjimo apribojimų arba padidėjusią kritimo riziką. Slidūs paviršiai, įlipimas į vonią ir išlipimas iš jos bei ilgas stovėjimas kelia didelį pavojų asmenims, turintiems pusiausvyros sutrikimų, raumenų silpnumo ar sąnarių problemų.
Tokiems pacientams medikai dažnai rekomenduoja naudoti dušo kėdes, griebtuvus arba vaikščiojimo vonias. Tačiau net ir pritaikius naujoves, maudytis gali būti nesaugu tiems, kurių judrumas labai ribotas, kuriems neseniai atlikta operacija ar neurologinė būklė sutrikdo koordinaciją.
Šiems asmenims saugiausia tradicinių maudymosi būdų alternatyva yra maudymasis su kempine arba maudymasis su slaugytojo pagalba.
Žmonės, turintys sensorinio apdorojimo sutrikimų
Nors dauguma žmonių mėgaujasi raminančiu panardinimo į vandenį pojūčiu, asmenims, turintiems sensorinio apdorojimo sutrikimų, maudymasis gali būti pribloškianti ar varginanti patirtis. Temperatūros svyravimai, vandens slėgis, aidintys garsai ir ribota vonios erdvė gali sukelti jutiminę perkrovą.
Tokiems asmenims geriau būtų maudytis duše, kur vandens temperatūra ir slėgis yra pastovūs. Taip pat galima pritaikyti tokias priemones, kaip mažesnis vonios kambario apšvietimas, bekvapių produktų naudojimas arba vizualinio laikmačio naudojimas, kurios gali padėti valdyti jutiminę patirtį.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja individualias maudymosi strategijas, kuriomis atsižvelgiama į jutimo slenksčius ir užtikrinamas maudymosi rutinos nuspėjamumas. Taikant šį metodą, asmenims, turintiems jutiminio apdorojimo sunkumų, higienos priežiūra tampa mažesniu iššūkiu.
Sergantieji sunkiomis šlapimo takų infekcijomis
Asmenys, sergantys sunkiomis šlapimo takų infekcijomis (ŠTI), paprastai turėtų vengti maudytis vonioje, kol infekcija praeis.
Maudantis užterštame vandenyje į šlapimo takus gali patekti papildomų bakterijų, todėl infekcija gali paūmėti.
Medicinos specialistai rekomenduoja maudytis duše aktyvių ŠTI epizodų metu. Šiltas sustingęs vanduo vonioje sukuria aplinką, kurioje bakterijos gali lengviau patekti į šlaplę, o tai gali pabloginti simptomus ir pailginti sveikimo laiką.
Tiems, kurie serga šlapimo takų infekcija, tinkama hidratacija, paskirti antibiotikai ir geros higienos palaikymas švelniai prausiantis duše yra saugesnės alternatyvos, kol infekcija bus sėkmingai išgydyta.
Asmenys su susilpnėjusia imunine sistema
Asmenys su susilpnėjusia imunine sistema
Žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, maudantis vonioje kyla didesnė rizika dėl galimo per vandenį plintančių ligų sukėlėjų poveikio.
Ypač pažeidžiami gali būti asmenys, kuriems taikoma chemoterapija, organų persodinimo recipientai, sergantieji ŽIV / AIDS arba autoimuniniais sutrikimais.
Stovinčiame vandenyje gali būti bakterijų, su kuriomis sveika imuninė sistema nesunkiai susidoroja, bet kurios gali sukelti sunkias infekcijas imuniteto sutrikimų turintiems pacientams.
Medikai dažnai rekomenduoja maudytis duše, nes tekančiame vandenyje yra mažiau ligų sukėlėjų.
Jei maudytis vonioje būtina, kruopščiai išvalykite vonią prieš naudojimąsi ja, venkite vonios priedų, kurie gali dirginti odą, ir maudykitės trumpai.
Būtina pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl konkrečių atsargumo priemonių.
Žmonėms, turintiems kraujotakos sutrikimų arba sergantiems periferine neuropatija
Pacientams, turintiems kraujotakos sutrikimų ar sergantiems periferine neuropatija, reikėtų atsargiai svarstyti apie vonias dėl didelių saugumo problemų.
Šiems asmenims dažnai sumažėja galūnių jutimas, todėl sunku tiksliai nustatyti vandens temperatūrą. Dėl to jiems kyla pavojus susižaloti nudegus, nes jie nejaučia skausmo kaip įspėjamojo signalo.
Be to, dėl kraujotakos sutrikimų gali atsirasti jautrumas temperatūros pokyčiams, galintis sukelti nepageidaujamas širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijas.
Sergantiesiems periferine neuropatija dėl jutimų praradimo ir galimų pusiausvyros sutrikimų padidėja kritimo rizika įeinant į vonią ar išeinant iš jos.
Gydytojai paprastai kaip saugesnes alternatyvas rekomenduoja dušo kėdes ir rankines dušo galvutes, taip pat termometrus tinkamai vandens temperatūrai patikrinti.
Saugios alternatyvos ir pakeitimai didelės rizikos grupėms
Tiems, kurie negali saugiai maudytis tradicinėse voniose, yra keletas praktinių alternatyvų.
Dušo kėdės suteikia stabilumo pagyvenusiems žmonėms arba tiems, kurie turi judėjimo problemų, o rankiniai dušo antgaliai užtikrina geresnį valdymą ir prieinamumą.
Gulintiems prie lovos arba sergantiems tam tikromis odos ligomis pacientams vis dar galima naudotis kempinių voniomis.
Diabetikams ir sergantiesiems neuropatija prieš maudantis reikia patikrinti vandens temperatūrą termometru ir taip išvengti atsitiktinių nudegimų.
Įrengus griebtuvėlius ir neslidžius kilimėlius galima gerokai sumažinti kritimo riziką.
Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys turėtų naudoti ne karštą, o drungną vandenį ir maudytis ne ilgiau kaip 15 minučių, kad nesukeltų ligos simptomų.
