Dažnai kalbėdami apie sveikatą akcentuojame vitaminų ir mineralų svarbą, tačiau organizmui ne mažiau reikšmingos yra ir gerosios bakterijos. Jos natūraliai gyvena žmogaus organizme ir atlieka svarbias funkcijas, susijusias su virškinimu, imunitetu bei bendra savijauta. Kai šių bakterijų pusiausvyra sutrinka, organizmas gali greitai pradėti siųsti įvairius įspėjamuosius signalus, todėl jų vaidmuo kasdienėje sveikatos priežiūroje tampa itin svarbus.
Kas yra gerosios bakterijos (probiotikai)?
Gerosios bakterijos, dar vadinamos probiotikais, yra gyvos mikroorganizmų kultūros, kurios natūraliai randamos žmogaus organizme. Dažniausiai tai bakterijos iš Lactobacillus ir Bifidobacterium šeimų. Jos aptinkamos ne tik žarnyne, bet ir burnos ertmėje, ant odos bei kitose kūno vietose.
Vis dėlto, žmogaus organizme yra ne tik gerųjų, bet ir blogųjų bakterijų. Gerosios bakterijos padeda palaikyti mikrobiotos balansą ir stiprinti imuninę sistemą. Kai blogosios bakterijos pradeda dominuoti, jos gali sukelti įvairius sutrikimus, pavyzdžiui, uždegimus, infekcijas ar virškinimo problemas.
Kam reikalingos gerosios bakterijos organizmui?
Gerosios bakterijos atlieka daugybę svarbių funkcijų, nuo kurių priklauso ne tik virškinimas, bet ir imuninė sistema, emocinė savijauta bei bendras organizmo atsparumas. Jų reikšmę galima išskirti į kelias pagrindines sritis:
- Virškinimas. Gerosios bakterijos padeda skaidyti maisto skaidulas, kurių pats organizmas suvirškinti negali. Šio proceso metu taip pat gaminamas vitaminas K ir dalis B grupės vitaminų, svarbių normaliai energijos apykaitai ir nervų sistemos veiklai palaikyti.
- Imuninė sistema. Didelė dalis imuninių ląstelių yra susitelkusios žarnyne, todėl mikrobiotos būklė turi tiesioginę įtaką organizmo apsaugai. Gerosios bakterijos gali padėti stiprinti atsparumą infekcijoms ir palaikyti tinkamą imuninį atsaką.
- Apsauginė (barjerinė) funkcija. Subalansuota mikrobiota neleidžia blogosioms bakterijoms įsitvirtinti žarnyne, ant odos ar šlapimo takuose. Gerosios bakterijos riboja kenksmingų mikroorganizmų dauginimąsi.
Šios funkcijos aiškiai parodo, kam reikalingos gerosios bakterijos, norint palaikyti visapusišką organizmo pusiausvyrą ir gerą savijautą.
Kada gerti gerąsias bakterijas?
Probiotikai gali būti vartojami bet kuriuo paros metu, tačiau tam tikrais laikotarpiais jų poveikis gali būti efektyvesnis. Dažniausiai rekomenduojama probiotikus vartoti ryte, prieš pusryčius, tuščiu skrandžiu, nes tokiu metu skrandžio rūgštingumas būna mažesnis, todėl bakterijoms lengviau pasiekti žarnyną.
Kita tinkama alternatyva – vartoti gerąsias bakterijas vakare, prieš miegą. Nakties metu virškinimo sistema ilsisi, todėl sudaromos palankesnės sąlygos probiotikams įsitvirtinti žarnyne. Svarbiausia – laikytis reguliarumo ir pasirinkti tokį laiką, kuris geriausiai tiktų kasdienėje rutinoje.
Kada gerti gerąsias bakterijas vartojant antibiotikus?
Probiotikai ir antibiotikai neturėtų būti geriami tuo pačiu metu, nes antibiotikai naikina ne tik ligas sukeliančias, bet ir naudingas bakterijas, todėl probiotikų poveikis būtų sumažintas. Dėl to probiotikus rekomenduojama vartoti praėjus 2–3 valandoms po vaistų vartojimo. Taip sudaromos palankesnės sąlygos gerosioms bakterijoms pasiekti žarnyną ir padėti atkurti mikrobiotos pusiausvyrą, kuri dažnai sutrinka antibiotikų vartojimo metu.
Gerosios bakterijos suaugusiems
Suaugusiems probiotikai dažniausiai rekomenduojami tuomet, kai organizmas patiria didesnį krūvį arba sutrinka žarnyno mikrobiomo pusiausvyra. Jie ypač naudingi vartojant antibiotikus, patiriant ilgalaikį stresą, dažnus virškinimo sutrikimus, po kelionių ar esant nusilpusiam imunitetui.
Suaugusiesiems dažniausiai tinka kompleksiniai probiotikai, kurių sudėtyje yra kelių rūšių gerųjų bakterijų padermių. Tokie preparatai gali padėti palaikyti normalią žarnyno veiklą, stiprinti imuninę sistemą ir prisidėti prie bendros savijautos gerinimo. Probiotikus rekomenduojama vartoti kursais, laikantis gamintojo nurodymų, o esant lėtiniams negalavimams – pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Gerosios bakterijos vaikams
Vaikų organizmas yra jautresnis, todėl probiotikai vaikams turėtų būti parenkami atsakingai, atsižvelgiant į amžių ir individualius poreikius. Gerosios bakterijos dažnai rekomenduojamos kūdikiams ir vaikams po antibiotikų vartojimo, esant viduriavimui, pilvo pūtimui ar dažnoms infekcijoms.
Mažiesiems dažniausiai skiriami specialiai vaikams pritaikyti probiotikai, pavyzdžiui, lašų, miltelių ar kramtomų formų, turinčių mažesnę, bet veiksmingą bakterijų normą. Jie gali padėti atkurti žarnyno mikrobiomo pusiausvyrą, palaikyti virškinimą ir stiprinti natūralų organizmo atsparumą. Prieš vaikams, ypač kūdikiams, pradedant vartoti probiotikus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku tam, kad būtų pasirinkta tinkamiausia forma ir dienos norma.
Kaip natūraliai gauti gerųjų bakterijų iš maisto
Gerosios bakterijos gali būti gaunamos kartu su maistu. Vieni pagrindinių šaltinių yra fermentuoti pieno produktai, tokie kaip jogurtas, kefyras ar rūgpienis. Taip pat vertingos yra raugintos daržovės – kopūstai, agurkai, burokėliai ar kitos natūraliai raugintos daržovės be papildomo acto. Dar vienas natūralus šaltinis – kombuča, fermentuota arbata, kurioje taip pat gausu probiotikų. Įtraukiant šiuos produktus į kasdienę mitybą, galima natūraliai ir nuosekliai stiprinti organizmo gerųjų bakterijų balansą.
Gerosios bakterijos yra neatsiejama sveiko organizmo dalis, turinti įtakos virškinimo, imuniteto, emocinės savijautos ir bendros organizmo pusiausvyros palaikymui. Rūpinantis mikrobiotos balansu – tiek per mitybą, tiek vartojant probiotikus – galima sąmoningai prisidėti prie ilgalaikės sveikatos ir geresnės gyvenimo kokybės.
Šis straipsnis buvo paruoštas UAB „Azeta vaistinė“ užsakymu.
