Vasaros sezono metu turgų prekystaliai nuspalvina žalios spalvos kukurūzų burbuolėmis. Tačiau ne kiekviena iš jų tinka virimui – skirtingos veislės, brandos stadijos ir šviežumo lygis lemia, ar ant stalo atsidurs saldus, sultingas kąsnis, ar kramtomas, beskonis nusivylimas. Štai kaip atpažinti geriausią saldžiąją kukurūzą ir kodėl ją verta įtraukti į mitybą.
Kodėl svarbu pasirinkti tinkamą veislę
Ne visos kukurūzų burbuolės yra vienodos. Rinkoje galima rasti ir saldžiąsias (cukrines) veisles, skirtas valgyti, ir pašarines, auginamas gyvuliams šerti. Skirtumas – ne tik skonyje.
Saldžiosios veislės pasižymi trumpesnėmis, kompaktiškesnėmis burbuolėmis (apie 15 cm ilgio), tankesniais ir sultingesniais grūdais. Jose didesnis cukraus ir mažesnis krakmolo kiekis, todėl po virimo jos išlieka minkštos ir saldžios.
Pašarinės veislės auga ilgesnės (iki 25 cm), grūdai – kietesni ir mažiau sultingi. Jos auginamos dėl biomasės, ne skonio, todėl virtoms valgyti mažai tinka.
Veislės pasirinkimas taip pat lemia maistinių medžiagų kiekį. Saldžiosios kukurūzos geriau išsaugo tirpius cukrus ir po terminio apdorojimo išlieka malonesnės tiek skoniui, tiek tekstūrai.
Vizualiniai ir taktiliniai šviežumo požymiai
Prieš perkant kukurūzas, verta jas apžiūrėti ir paliesti. Keli paprasti požymiai padės atskirti šviežią derlių nuo senos prekės.
Luobelės (lapeliai). Turėtų būti ryškiai žalios spalvos ir elastingos. Pageltusios, sudžiūvusios ar trapios luobelės – aiškus ženklas, kad kukurūza jau senoka.
Plaukeliai (šilkas). Drėgni, šviesios spalvos plaukeliai rodo, kad derlius nuimtas neseniai. Tamsūs, sausi ir trapūs plaukeliai signalizuoja, kad kukurūzoje cukrus jau virto krakmolu – skonis bus prastesnis.
Grūdai. Tvirti, putlūs, vienodos spalvos. Švelniai paspaudus, grūdas turėtų šiek tiek pasiduoti, bet ne sulūžti ir ne ištekėti. Susiraukšlėję, pakitusios spalvos ar įdubę grūdai rodo gedimą arba perbrendimą.
Kaip pasirinkti pagal dydį, formą ir svorį
Burbuolės išvaizda daug pasako apie jos kilmę ir kokybę.
Forma ir ilgis. Saldžiosioms veislėms būdingos cilindro formos, kompaktiškos burbuolės – apie 15 cm ilgio, stambaus skersmens. Pailgos, plonos burbuolės (artimos 25 cm) dažniausiai yra pašarinės veislės.
Svoris. Sunkesnė burbuolė reiškia daugiau drėgmės grūduose, o tai – geresnis sultingumas ir ryškesnis saldumas. Palyginkite kelias burbuoles rankose: rinkitės tą, kuri atrodo sunkesnė nei tikėtumėtės pagal dydį.
Grūdų išsidėstymas. Ieškokite vienodai apkūnių grūdų be tuščių tarpų. Nevienodos eilės ar tarpai tarp grūdų dažnai rodo neišbaigtą apdulkinimą ir prastesnį skonį.
Paprasti bandymai šviežumui ir saldumui patikrinti
Jei pardavėjas leidžia, atskleiskite dalį luobelės ir atlikite kelis paprastus testus.
Grūdų apžiūra. Vienodai stori, blizgūs grūdai be susiraukšlėjusios odelės rodo didžiausią cukraus kiekį.
Spaudimo testas. Švelniai paspauskite grūdą nagu. Jis turėtų šiek tiek pasiduoti, bet nesutrupėti ir neištekėti. Tai rodo sultingumą ir tinkamą brandos stadiją.
Kvapas. Šviežia saldžioji kukurūza skleidžia švelnų, augalinį-saldų aromatą. Jei kvapo beveik nėra arba jis aštrus – produktas jau ne pirmos šviežumo.
Virtų saldžiųjų kukurūzų nauda sveikatai
Virtos saldžiosios kukurūzos – ne tik skanus, bet ir maistingas patiekalas. 100 gramų virtų grūdų teikia apie 2–3 gramus maistinių skaidulų, kurios skatina sveiką virškinimą ir padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Kukurūzose taip pat yra apie 3 gramus baltymų, kalio, magnio ir cinko. Virimas suminkština ląstelių sieneles ir padidina kai kurių naudingų medžiagų – ypač karotenoidų (liuteino ir zeaksantino, svarbių akių sveikatai) – pasisavinimą organizme.
Tiesa, dalis vitamino C virimo metu prarandama, tačiau B grupės vitaminai išlieka gana stabilūs. Terminis apdorojimas taip pat sumažina tam tikrų antinutrientų kiekį, todėl maistinės medžiagos tampa lengviau prieinamos organizmui.
Saldžiosios kukurūzos – puikus pasirinkimas tiems, kas ieško lengvo, sočios tekstūros ir natūraliai saldaus skonio patiekalo be pridėtinio cukraus.
