Tinkama čiaudėjimo technika sumažina kvėpavimo lašelių plitimą ir paviršių užteršimą. Ji apima nosies ir burnos uždengimą vienkartine servetėle arba vidine alkūnės dalimi, greitą servetėlių išmetimą ir rankų higienos laikymąsi. Supratimas apie įprastų blogų įpročių mechanizmą ir riziką paaiškina, kodėl paprasti veiksmai yra svarbūs asmens ir visuomenės sveikatai. Toliau pateikiama daugiau praktinių patarimų ir paaiškinimų.
Kodėl tinkamas čiaudėjimas svarbus visuomenės sveikatai
Tinkamas čiaudėjimas svarbus, nes kiekvienas išsiskiriantis kvėpavimo lašelių ir aerozolių purkštas gali pernešti infekcinius agentus toliau nei 1–2 metrai, didindamas užsikrėtimo riziką viešose vietose.
Veiksminga kvėpavimo etiketė – vienkartinės servetėlės arba alkūnės vidinės pusės naudojimas – riboja tiesioginį išmetimą ir mažina aplinkos užteršimą.
Nosinės turi būti nedelsiant išmetamos; čiaudėti į rankas nerekomenduojama, nes taip bakterijos perduodamos ant paviršių ir žmonėms.
Jei gleivės suteptos drabužiai, juos reikia nedelsiant išskalbti.
Greita rankų higiena po čiaudėjimo, 20 sekundžių plaunant rankas muilu ir vandeniu arba naudojant alkoholio pagrindu pagamintą dezinfekavimo priemonę, dar labiau sumažina perdavimo riziką.
Kartu su buvimu namuose susirgus, šios priemonės apsaugo bendruomenes.
Kas vyksta jūsų organizme, kai čiaudate
Kvėpavimas, kurį sukelia nosies gleivinės dirginimas, yra greitas apsauginis refleksas, kurio metu smegenų kamieno „kvėpavimo centras“ koordinuoja galingą oro ir gleivių išstūmimą.
Diafragmos, krūtinės, pilvo, veido ir gerklės raumenys susitraukia paeiliui, sukeldami aukšto slėgio, didelio greičio oro srautą, kuris išeina daugiausia per nosį ir dažnai per burną, kad išvalytų takus.
Akių vokų uždarymas paprastai įvyksta per smegenų kamieno jungtį.
Išstumti lašeliai ir aerozoliai gali pernešti patogenus ir keliauti oro srautais už artimiausios aplinkos ribų.
Čiaudėjimo slopinimas padidina vidinį kvėpavimo takų slėgį ir retais atvejais gali sukelti barotraumą, pvz., ausų pažeidimus ar kraujagyslių plyšimą.
Geriausi būdai saugiai sugauti čiaudėjimą
Aprašius refleksų mechanizmą ir čiaudėjimo slopinimo riziką, dabar dėmesys pereina prie praktinių būdų, kaip sulaikyti išstumtus lašelius ir apsaugoti kitus.
Naudokite vienkartinę daugiasluoksnę servetėlę – geriausia keturių sluoksnių – greitai prikiškite prie veido, kad sulaikytumėte lašelius. Jei servetėlės nėra, čiaudėkite į alkūnės linkį, o ne į rankas, kad išvengtumėte paviršių užteršimo.
Nesistenkite sulaikyti čiaudėjimo; greitai uždenkite veidą ir leiskite čiaudėti į servetėlę arba rankovę. Išmeskite servetėles į išklotą šiukšliadėžę.
Išskalbkite rankoves arba nosines ir nuplaukite arba dezinfekuokite rankas mažiausiai 20 sekundžių (apie 20 s).
Ko nedaryti: rizikingi čiaudėjimo įpročiai, kurių reikia vengti
Nors čiaudėjimas yra natūralus refleksas, tam tikri įpročiai žymiai padidina infekcijos plitimo ar sužalojimų riziką, todėl jų reikėtų vengti.
Nečiaukite į rankas, nes užterštos rankos perneša lašelius ant paviršių ir žmonių.
Venkite slopinti ar sulaikyti čiaudėjimą; didelis vidinis slėgis retais atvejais gali sukelti kraujagyslių, ausų ar krūtinės ląstos sužalojimus.
Susilaikykite nuo atviro čiaudėjimo viešose vietose, nes išsviesti lašeliai ir aerozoliai sklinda toliau nei artimiausia aplinka.
Nenaudokite tos pačios nosinės pakartotinai be skalbimo; audiniai sulaiko gleives ir patogenus.
Niekada nesikliaukite plonais, tarpais užpildytais dangčiais; naudokite tinkamą barjerą ir po to nusiplaukite rankas, kad apsaugotumėte kitus.
Nosinės, rankšluosčiai ir rankovės: privalumai ir trūkumai
Renkantis tarp nosinių, rankšluosčių ar vidinės alkūnės, kiekvienas variantas turi privalumų ir trūkumų, susijusių su izoliacija, patogumu ir užkrėtimo rizika.
Pirmenybė teikiama vienkartinėms nosinėms: jos veiksmingai sulaiko lašelius ir turėtų būti nedelsiant išmetamos, kad būtų išvengta paviršiaus užteršimo ir tolesnio perdavimo. Mažo sluoksnio nosinės gali praleisti skysčius; daugiasluoksnės arba didesnio sluoksnio nosinės geriau sulaiko skysčius.
Nosinės yra daugkartinio naudojimo, bet jas reikia dažnai skalbti karštu vandeniu, nes audinys sulaiko patogenus ir gali juos platinti, jei neprižiūrimas.
Vidinė alkūnės pusė padeda išlaikyti rankas švarias ir sumažina paviršiaus užteršimą, tačiau užterštus drabužius reikia skalbti, jei ant jų yra gleivių.
Niekada nenaudokite rankų čiaudėti, nes jos liečiasi su daugeliu paviršių ir žmonių.
Rankų higiena ir ką daryti po čiaudėjimo
Dažnai nedelsiant atlikta rankų higiena po čiaudėjimo užkerta kelią tolesniam viruso plitimui: naudotos servetėlės turi būti išmestos, o rankos nuplautos muilu ir vandeniu ne trumpiau kaip 20 sekundžių arba dezinfekuotos alkoholio pagrindu pagamintu skysčiu (≥60 % alkoholio), jei nėra galimybės nuplauti.
Čiaudėjus į rankovę ar alkūnę, gleivėmis sutepti drabužiai turėtų būti išskalbti prieš pakartotinį naudojimą; jei jie nėra matomai sutepti, juos dėvintis asmuo turi nusiplauti rankas po sąlyčio.
Rankos, kurios palietė čiaudulį, gali užteršti telefonus, paviršius ir žmones, todėl vengti liesti bendrus daiktus, kol jie nebus nuvalyti.
Jei rankos buvo uždengtos čiaudulį, jas reikia nedelsiant nuplauti – kruopštus plovimas yra žymiai veiksmingesnis nei trumpas nuplovimas.
Gero elgesio kvėpavimo takais mokymas ir skatinimas
Kaip dalis įprastų visuomenės sveikatos instrukcijų, gero elgesio kvėpavimo takais mokymas ir skatinimas sutelkia dėmesį į aiškius, įgyvendinamus veiksmus – čiaudėjimą dengiant nosine ir ją iškart išmeskant arba, jei nosinės nėra, naudojant alkūnės linkį – ir į pagalbines priemones, kurios padeda šiuos veiksmus įgyvendinti ir įsiminti.
Programose paaiškinama, kad čiaudant išsiskiria lašeliai, kurie perneša peršalimą, gripą ir COVID-19, trumpuose vaizdo įrašuose demonstruojami greiti uždengimo būdai ir mokoma rankų higienos (20 sekundžių arba dezinfekavimo priemonės).
Praktiniai veiksmai apima nosinių ir dezinfekavimo priemonių tiekimą, priminimų iškabinimą ir patarimus simptomus turintiems žmonėms likti namuose.
Akcentuojama paslauga, apsauga ir nuosekli praktika.
