Scenarijus, pažįstamas daugeliui: visą gruodį ruošiatės šventėms, planuojate susitikimus su artimaisiais, perkate dovanas – ir likus kelioms dienoms iki Kūčių pajuntate gerklės perštėjimą. Po poros dienų jau gulite su temperatūra, o šventinis stalas vyksta be jūsų.
Statistika rodo, kad būtent švenčių laikotarpis yra vienas „palankiausių” susirgimams. Stresas, miego trūkumas, žmonių susibūrimai uždarose patalpose, netaisyklinga mityba – visa tai susilpnina imuninę sistemą ir atveria duris virusams.
Tačiau susirgti prieš šventes nėra neišvengiama. Keletas paprastų, mokslu pagrįstų įpročių gali reikšmingai sumažinti riziką. O jei simptomai vis dėlto pasireiškė – teisingi veiksmai pirmosiomis valandomis dažnai lemia, ar liga praeis lengvai, ar sugriaus visus planus.
Kasdieniniai įpročiai, kurie tikrai veikia
Pirmas ir svarbiausias dalykas – rankų higiena. Dažnas rankų plovimas muilu, ypač grįžus namo po apsipirkimo ar kelionės viešuoju transportu, pertraukia viruso perdavimo grandinę. Vengimas liesti veidą neplautomis rankomis – dar viena paprasta, bet efektyvi priemonė.
Antras prioritetas – patalpų vėdinimas. Uždarose, nevėdinamose erdvėse virusai kaupiasi ore ir lengvai plinta. Reguliarus vėdinimas 3–4 kartus per dieną po 10–15 minučių reikšmingai sumažina užkrato koncentraciją.
Nosies gleivinės drėkinimas druskos tirpalo purškalais padeda išlaikyti natūralų apsauginį barjerą. Sausa gleivinė yra pažeidžiamesnė infekcijai.
Miegas – neįkainojamas imuniteto sąjungininkas
Švenčių metu daugelis aukoja miegą pasiruošimui, vakarėliams ir darbams. Tačiau būtent miego trūkumas yra vienas didžiausių imuninės sistemos priešų.
Pakankamas naktinis miegas – septynios–devynios valandos daugumai suaugusiųjų – mažina fiziologinį stresą ir palaiko imuninių ląstelių atsinaujinimą. Tai nėra prabanga, o būtinybė.
Realistiškas planavimas taip pat svarbus. Atsisakykite dalies renginių arba išskirstykite juos, kad išvengtumėte kelių bemiegių naktų iš eilės. Geriau dalyvauti keliuose susibūrimuose sveikiems, nei praleisti visus sergant.
Mityba šventėms
Švenčių stalas dažnai perteklingas ir ne visada sveikas. Tačiau imuninė sistema turi savo poreikius: pakankamas baltymų, vitamino C, vitamino D ir cinko kiekis padeda jai veikti efektyviai.
Praktiškas pasirinkimas – liesa mėsa, žuvis, ankštiniai, uogos ir žiemą keptos daržovės. Neskaldyti grūdai ir riešutai suteikia B vitaminų ir ilgalaikės energijos.
Vitamino D papildai yra protingas sprendimas tamsiuoju metų laiku, kai saulės beveik nematome. Tačiau prieš pradedant vartoti, verta pasitarti su gydytoju.
Venkite griežtų dietų prieš šventes – jos mažina imuninės sistemos išteklius būtent tada, kai jų labiausiai reikia.
Ką daryti, kai pajuntate pirmuosius simptomus
Gerklės perštėjimas, neįprastas nuovargis, šaltkrėtis ar sloga – tai signalai, į kuriuos reikia reaguoti nedelsiant. Pirmosios valandos yra lemiamos.
Sumažinkite aktyvumą ir skirkite pirmenybę poilsiui. Jei įmanoma, paimkite vieną ar dvi dienas atostogų. Tai ne silpnybė – tai atsakingas sprendimas, kuris apsaugo ir jus, ir aplinkinius.
Gerkite daug skysčių – 1,5–2 litrus per dieną. Šiltos arbatos, sultiniai ir vanduo padeda organizmui kovoti su infekcija. Druskos tirpalu skalaukite nosį ir gerklę – tai palengvina simptomus ir neleidžia infekcijai plisti giliau.
Karščiavimą mažinančius vaistus vartokite tik tada, kai temperatūra viršija 38,5 °C arba jaučiate stiprų diskomfortą. Nedidelė temperatūra yra organizmo gynybos dalis.
Ko vengti sergant
Antibiotikai nuo virusinių infekcijų nepadeda – jų negalima pradėti vartoti savarankiškai. Alkoholis, sauna ir šaltas dušas taip pat nėra gydymo priemonės – jie gali pabloginti būklę.
Kosulio slopinimo vaistų venkite, jei kosulys yra produktyvus – organizmas bando atsikratyti gleivių, ir jam nereikia trukdyti. Dekongestantų lašus nosiai naudokite ne ilgiau kaip 3–5 dienas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Dauguma sezoninių peršalimų praeina per savaitę su namų priežiūra. Tačiau kai kurie simptomai reikalauja profesionalios pagalbos:
Temperatūra virš 39 °C arba karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris dienas. Sunkėjantis dusulys ar krūtinės skausmas. Sumišimas ar apsvaigimas. Stiprus galvos skausmas, kuris nesumažėja nuo vaistų. Žalsvos, geltonos ar kraujingos skreplės.
Ausų skausmas, veido patinimas ar stiprus sinusų spaudimas taip pat yra priežastis kreiptis į specialistą.
Laiku atpažinti pavojaus ženklai gali užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti šventes praleisti ne ligoninėje, o su artimaisiais.
