Daugelis iš mūsų beveik aklai pasitiki tuo, ką randame parduotuvių lentynose. Tačiau buvęs maisto prekių parduotuvės darbuotojas atskleidžia, kad už blizgančių vitrinų slypi nemalonūs „triukai”, kurie ne tik apgauna pirkėjus, bet ir gali kelti rimtą pavojų sveikatai. Šiame straipsnyje – nepatogios tiesos apie kasdienius pažeidimus maisto saugos srityje ir praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti.
Paslėptos parduotuvių praktikos, keliančios pavojų maisto saugai
Eiliniam pirkėjui dažnai nepastebimos maisto prekių skyrių užkulisių praktikos gali slėpti rimtus maisto saugos pažeidimus. Buvęs ilgametis darbuotojas atskleidė keletą dažniausių būdų, kuriais parduotuvės bando išvengti produktų nurašymo:
Sūriai ir pieno produktai
- Pakartotinis perpakavimas: Neparduotas sūris dažnai perpakuojamas kas porą dienų, pašalinant originalias gamyklos plombas ir gamybos datas. Taip sūris pateikiamas kaip „šviežias”, nors iš tiesų gali būti gerokai senesnis.
- Pelėsio „gydymas”: Viena labiausiai nerimą keliančių praktikų – paprasčiausiai nupjaunamas matomas pelėsis nuo sūrio, o likusi dalis perpakuojama ir parduodama. Tačiau pelėsio šaknys dažnai būna prasiskverbusios giliau į produktą.
- Originalių datų paslėpimas: Produktai, pažymėti kaip „švieži”, dažnai neturi originalių gamintojo nurodytų galiojimo datų, nes buvo perpakuoti parduotuvėje.
Mėsa ir dešros
- Senos mėsos pjaustiniai: Pasenusios arba nepardavinėjamos dešros ir mėsos gaminiai dažnai siunčiami į pjaustytuvus, kad būtų parduodami gabalais. Taip pirkėjai negali matyti originalios pakuotės ir galiojimo datos.
- Higienos pažeidimai: Apklausos su darbuotojais ir higienos patikrinimai atskleidė, kad dažnai nesilaikoma elementarių sanitarinių procedūrų – netinkamas rankų plovimas po tualeto naudojimo, ta pačia įranga pjaustomi skirtingi produktai be tarpinio valymo.
Šaldyti produktai
- Pakartotinis užšaldymas: Šaldyti mėsos ir žuvies produktai ypač jautrūs elektros energijos svyravimams. Dažnai pasitaiko dalinis atšildymas elektros tiekimo pertraukų metu, po kurio produktai vėl užšaldomi.
- Tekstūros ir saugumo problemos: Pakartotinis užšaldymas ne tik keičia produkto tekstūrą ir skonį, bet ir padidina mikrobiologinę riziką – bakterijos, pradėjusios daugintis atšilimo metu, neišnyksta pakartotinai užšaldžius.
Paruošti vartoti maisto produktai
- Seniausių atsargų naudojimas: Paruoštam vartoti maistui, pavyzdžiui, keptiems viščiukams, dažnai naudojamos seniausios turimos atsargos.
- Kvapų maskavimas: Kai kurie produktai apdorojami papildomais prieskoniais ar marinatais, kad paslėptų nemalonius kvapus, kurie gali būti gedimo požymis.
Praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti nuo šių triukų
Remiantis šiais atskleistais faktais, štai keletas praktinių patarimų, kaip apsaugoti save ir savo šeimą nuo potencialiai pavojingų maisto produktų:
- Rinkitės originaliai supakuotus produktus:
- Teikite pirmenybę gamyklos uždaromiems produktams, ant kurių yra aiškiai nurodytos gamybos ir galiojimo datos
- Venkite parduotuvėje perpakuotų produktų, ypač sūrių ir mėsos gaminių
- Būkite atsargūs su pjaustytais produktais:
- Jei įmanoma, venkite parduotuvėje supjaustytų mėsos gaminių ir sūrių
- Geriau įsigykite originalias pakuotes ir supjaustykite produktus namuose
- Atidžiai tikrinkite šaldytus produktus:
- Atkreipkite dėmesį į pakuotės būklę – ar nėra ledo kristalų viduje (tai gali reikšti, kad produktas buvo atšildytas ir vėl užšaldytas)
- Jei įmanoma, rinkitės šviežią, ne šaldytą mėsą ir žuvį
- Naudokite savo pojūčius:
- Pasikliaukite savo uosle – neįprastas ar nemalonus kvapas gali būti signalas, kad produktas nėra šviežias
- Atkreipkite dėmesį į produkto tekstūrą ir spalvą – neįprasti pakitimai gali rodyti kokybės problemas
- Apsipirkimo strategijos:
- Pirkite maistą patikimose parduotuvėse, kurios yra žinomos dėl savo kokybės standartų
- Jei įmanoma, užmegzkite santykius su vietos ūkininkais ar mažesnėmis specializuotomis parduotuvėmis, kur maisto tiekimo grandinė yra trumpesnė ir skaidresnė
Kodėl tai vyksta ir kas atsakingas?
Šios abejotinos praktikos dažniausiai yra sisteminių spaudimų rezultatas:
- Pelno maksimizavimas: Parduotuvės siekia sumažinti maisto atliekų nurašymą, kad išlaikytų pelningumą
- Vadovų spaudimas: Skyriaus vadovai dažnai spaudžia darbuotojus sumažinti nurašomų produktų skaičių
- Nepakankama kontrolė: Maisto saugos inspekcijos ne visada gali aptikti tokius pažeidimus, ypač jei jie vykdomi sistemingai
Atsakomybė tenka ne tik parduotuvėms, bet ir vartotojams – kuo daugiau žmonių žinos apie šias praktikas ir atsisakys pirkti abejotinus produktus, tuo labiau parduotuvės bus priverstos keisti savo veiklos būdus.
Išvados
Šios informacijos tikslas nėra sukelti paniką ar visiškai atgrasyti nuo apsipirkimo įprastose parduotuvėse. Greičiau tai – kvietimas būti budriems ir išmintingiems pirkėjams, kurie gali atpažinti potencialius pavojaus ženklus.
Dalinkitės šia informacija su artimaisiais ir pažįstamais, kad vis daugiau žmonių būtų informuoti apie šias praktikas. Tik informuoti vartotojai gali priversti rinką keistis ir užtikrinti, kad maisto saugos standartai būtų gerbiami.
Galiausiai, geriausias būdas apsisaugoti – tai žinojimas. Suprasdami, kaip veikia maisto prekių parduotuvės, galime priimti geresnius sprendimus ir apsaugoti save bei savo artimuosius nuo potencialiai pavojingų produktų.