Kaip mitybos įpročiai veikia psichinę sveikatą: nauji duomenys

diet and mental health

Naujausi tyrimai sieja įprastą mitybą su nuotaikos pokyčiais, parodydami nuoseklų ryšį tarp augalinės, minimaliai apdorotos mitybos ir mažesnio depresijos bei nerimo lygio, o labai apdorota, daug cukraus turinti mityba yra susijusi su didesne rizika. Mechanistiniai tyrimai rodo, kad šiuos poveikius gali lemti žarnyno ir smegenų signalizacija, imuninės sistemos aktyvacija ir neuroplastikos procesai. Atsitiktinių imčių tyrimų duomenys rodo, kad Viduržemio jūros regiono mityba yra naudinga, tačiau lieka neatsakytų klausimų apie priežastingumą, įgyvendinimą ir lygybę.

Nauja mitybos psichiatrijos sritis

Mitybą traktuodama kaip keičiamą psichinės sveikatos veiksnį, mitybos psichiatrija atsirado iš tarpdisciplininių tyrimų, kurie sieja visą mitybos modelį ir konkrečius maisto produktus su nuotaika ir pažinimu.

Ši sritis apibendrina stebėjimo ryšius – labai perdirbtus maisto produktus, susijusius su didesne nerimo ir depresijos rizika, didesnį žuvies vartojimą su mažesne depresija – ir atsitiktinių imčių tyrimus, rodančius, kad mitybos intervencijos mažina depresijos simptomus, o mikroelementai padeda elgesio rezultatams.

Mechanistinis darbas prioritetą teikia uždegimui, oksidaciniam stresui, žarnyno ir smegenų ašiai bei neuroplastinių takų tyrimams.

Ekspertai mitybą laiko terapijos ir vaistų papildymu, atkreipia dėmesį į klinikų mokymo spragas ir ragina atlikti daugiau mechanistinių ir įgyvendinimo tyrimų, kad išvados būtų paverstos teisinga priežiūra.

Kokie maisto produktai didina, o kokie mažina depresijos ir nerimo riziką

Dideliuose kohortiniuose ir kontroliuojamuose tyrimuose mitybos įpročiai ir konkretūs maisto produktai rodo pakartojamus ryšius su nuotaikos sutrikimais: mityba, kurioje gausu ultraperdirbtų maisto produktų ir pridėtų cukrų, koreliuoja su žymiai didesniu nerimo ir depresijos dažniu, o mitybos įpročiai, kuriuose akcentuojami daržovės, vaisiai, ankštiniai, neskaldytos grūdų kruopos, žuvis, riešutai, fermentuoti pieno produktai ir alyvuogių aliejus – būdingi Viduržemio jūros, DASH arba MIND dietoms – yra susiję su mažesniu sergamumu ir simptomų sunkumu.

Naujausi tyrimai kiekybiškai įvertina riziką: didelis perdirbtų maisto produktų vartojimas didina nerimą (~48 %) ir depresiją (~22 %); dažnas riebiųjų žuvų vartojimas mažina depresiją (~26 %); kasdienis riešutų vartojimas mažina depresijos atvejų skaičių (~17 %). Fermentuoti, skaidulų turintys maisto produktai siejami su sumažėjusiu nerimu; saldūs, daug sočiųjų riebalų turintys maisto produktai didina riziką.

Kaip žarnyno ir smegenų ašis sieja mitybą su nuotaika

Nustačius, kurie maisto produktai yra susiję su didesne ar mažesne nuotaikos sutrikimų rizika, dėmesys nukreipiamas į biologinius mechanizmus, kurie galėtų paaiškinti šiuos ryšius – visų pirma žarnyno ir smegenų ašį.

Tyrimai rodo, kad žarnynas gamina didžiąją dalį serotonino, o mikrobai ir žarnyno ląstelės naudoja maistines medžiagas neurotransmiteriams, veikiantiems nuotaiką, miegą, apetitą ir skausmą, gaminti. Ląsteliena maitinamos bakterijos gamina trumpą grandinę turinčias riebalų rūgštis, kurios palaiko smegenų sveikatą, o fermentuoti maisto produktai tiekia probiotikus, kurie gali pagerinti socialinį nerimą ir emocinę savijautą.

Stresas ir ultraperdirbti maisto produktai kenkia barjerinei funkcijai ir įvairovei.

Intervenciniai tyrimai sieja mikrobiomo pokyčius su imunine signalizacija, vagaus nervo veikla ir neurotransmiterių pirmtakais, paaiškindami mitybos sukeltus pokyčius streso ir depresijos simptomų srityje.

Uždegimas, oksidacinis stresas ir smegenų sveikata

Nors mityba daro įtaką ne tik kūno svoriui, jos poveikis sisteminio uždegimo ir oksidacinio streso srityje yra aiškus biologinis kelias į nuotaikos ir kognityvinių pokyčių sritį.

Įrodymai sieja ultraperdirbtus maisto produktus, pridėtinius cukrus ir sočiusis riebalus su padidėjusiu uždegimu ir didesne depresijos bei nerimo rizika. Lėtinis uždegiminis signalizavimas pažeidžia kraujo ir smegenų barjerą, provokuodamas neurouždegimą, kuris sutrikdo hipokampo ir priekinės smegenų dalies grandines, būtinas nuotaikai ir pažinimui.

Oksidacinis stresas pažeidžia neuronus ir sinapses, jei jo neveikia antioksidantai. Blogas glikemijos kontrolė sustiprina šiuos procesus, o priešuždegiminiai ir antioksidaciniai junginiai palaiko BDNF ir neuroplastiškumą.

Šių mechanizmų supratimas padeda kurti humaniškas mitybos strategijas, skirtas smegenų sveikatai apsaugoti.

Pagrindinės psichinę gerovę palaikančios maistinės medžiagos ir maisto produktai

Remiantis mechanizmais, siejančiais mitybos sukeltą uždegimą ir oksidacinį stresą su nuotaika ir pažinimu, dėmesys kreipiamas į konkrečias maistines medžiagas ir maisto produktus, kurie neutralizuoja šiuos procesus ir palaiko psichinę gerovę

Įrodymai rodo, kad omega-3 rūgščių turtingos riebios žuvys (lašiša, sardinės, skumbrė) yra susijusios su mažesne depresijos rizika; kasdien vartojami riešutai yra susiję su sumažėjusiu depresijos dažnumu per penkerius metus.

Fermentuoti maisto produktai tiekia probiotikus, kurie gali sumažinti socialinę nerimą per žarnyno ir smegenų sąsajas.

Ryškių spalvų vaisiai, lapinės daržovės, pupelės ir maisto produktai, turintys daug ląstelienos, tiekia antioksidantų ir palaiko mikrobų įvairovę.

Augaliniai produktai ir junginiai – šafranas, ciberžolė, cinamonas ir tamsus šokoladas, kurio sudėtyje yra ≥70 % kakavos – klinikiniais ir ikiklinikiniais tyrimais parodė antidepresantų ar neuroprotektorių savybes, todėl juos verta įtraukti į mitybą.

Mitybos modeliai, kurių nauda psichinei sveikatai yra įrodyta

Įvairiose populiacijose ir tyrimų projektuose tam tikri mitybos modeliai, ypač Viduržemio jūros, DASH ir MIND dietos, nuosekliai pasirodo esantys naudingi nuotaikai ir pažinimui: jie teikia pirmenybę daržovėms, vaisiams, ankštiniams, neskaldytoms grūdams, riešutams, alyvuogių aliejui ir žuviai, o ultraperdirbtiems maisto produktams ir pertekliui sočiųjų riebalų skiria mažiau dėmesio.

Įrodymai sieja šiuos modelius su mažesniu depresijos, nerimo ir pažinimo funkcijų silpnėjimo lygiu stebėjimo kohortose ir atsitiktinių imčių tyrimuose. Didelis žuvies vartojimas (≥4 porcijos per savaitę) ir sumažintas perdirbtų maisto produktų vartojimas rodo pastebimą ryšį.

Tyrimų duomenys rodo, kad pagerėjus mitybai simptomai pastebimai sumažėja. Klinikiniai gydytojai ir slaugytojai gali laikyti šiuos modelius įrodymais pagrįstais terapijos ir farmakologijos papildais, o ne pakaitalais.

Praktiniai žingsniai, kaip pagerinti mitybą ir nuotaiką

Kaip nedideli kasdienio maisto pasirinkimo pokyčiai gali pagerinti nuotaiką? Praktiniai žingsniai pabrėžia Viduržemio jūros regiono mitybos modelį: valgykite daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, neskaldytų grūdų, alyvuogių aliejaus, riešutų ir riebios žuvies (≥4 porcijos per savaitę).

Kasdien valgykite saujelę žalių, nesūdytų riešutų ir sėklų, kad gautumėte vitamino E ir magnio. Valgykite fermentuotus maisto produktus, pvz., jogurtą ar kefirą, kad palaikytumėte žarnyno mikroflorą.

Sumažinkite perdirbtų maisto produktų ir daug cukraus turinčių užkandžių vartojimą, kad sumažintumėte nerimo ir depresijos riziką. Įgyvendinkite tvarius pokyčius: kasdien suvalgykite bent vieną porciją vaisių ir dauguma dienų pasivaikščiokite.

Šie laipsniški veiksmai suteikia prioritetą atsparumui, bendruomeninei veiklai ir praktinei paramai kitų gerovei.

Mitybos derinimas su terapija ir vaistais

Klinikinėje praktikoje mitybos pokyčių integravimas su psichoterapija ir vaistais padidina nuotaikos sutrikimų gydymo veiksmingumą.

Tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono stiliaus programos, pridedamos prie įprastinės priežiūros, duoda didelę Beck depresijos pagerėjimą, palyginti su kontroline grupe.

Todėl ekspertai rekomenduoja mitybą kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą, atkreipdami dėmesį į bendrą naudą nuotaikai ir pažinimui.

Visapusiški metodai (Viduržemio jūros regiono, DASH, MIND) yra veiksmingesni nei vienos maistinės medžiagos papildai.

Maistas, turintis daug omega-3 riebalų rūgščių, skaidulų, probiotikų, riešutų ir antioksidantų, padeda mažinti uždegimą, gerina žarnyno ir smegenų signalų perdavimą bei BDNF, todėl gali pagerinti gydymo rezultatus.

Atsižvelgiant į ribotas daugelio klinikų žinias apie mitybą, rekomenduojama bendradarbiauti su dietologais ar mitybos psichiatrais, kad mitybos strategijos būtų suderintos su terapija ir vaistais.

Dažni mitybos trūkumai psichikos sveikatos priežiūroje

Nors įrodymai patvirtina mitybos strategijų integravimą į psichoterapiją ir farmakoterapiją, psichikos sveikatos priežiūroje vis dar yra didelių mitybos trūkumų.

Daugelis klinikų neturi formalaus mitybos mokymo, todėl retai siūlomos įrodymais pagrįstos mitybos intervencijos, mažinančios depresijos simptomus. Nepakankamos mitybos, maistinių medžiagų trūkumo ir maisto nesaugumo patikrinimai yra nevienodi, ypač tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų, lėtinėmis ligomis sergančių ir mažas pajamas gaunančių pacientų.

Sistemos rodo ribotas nukreipimo pas dietologus galimybes, nėra standartizuotų mitybos papildų protokolų ir yra apribojimai dėl vizitų laiko.

Dėl mokymo ir mokslinių tyrimų trūkumų klinikiniai gydytojai nėra tikri dėl įrodymais pagrįstų modelių (Viduržemio jūros, DASH, MIND) ir mechanizmų (žarnyno ir smegenų ašis, uždegimas, BDNF), o tai trukdo praktiškai ir kultūriškai tinkamai juos įgyvendinti.

Moksliniai tyrimai ir neatsakyti klausimai

Keletas naujų krypčių reikalauja nuodugnaus tyrimo, kad būtų galima apibrėžti mitybos psichiatrijos perspektyvas ir ribas. Moksliniai tyrimai turi būti išplėsti didelės apimties, ilgalaikiais RCT, neapsiribojant izoliuotais bandymais, kad būtų patvirtintas veiksmingumas įvairioms ligoms ir gyventojų grupėms.

Mechanistiniai tyrimai turėtų apibrėžti mechanizmus – uždegimą, oksidacinį stresą, mikrobiomo-žarnyno-smegenų signalizaciją, BDNF ir neurotransmiterių moduliaciją – kartu nustatant dozės ir reakcijos santykį bei laiką, pvz., optimalų žuvies suvartojimą ir trukmę. Tyrimuose turi būti tikrinama dieta kaip papildoma priežiūra, standartizuojamos intervencijos ir integruojamas klinikų mitybos mokymas.

Svarbiausia, tyrimuose turėtų būti nagrinėjami socialiniai, ekonominiai, maisto saugos ir kultūriniai veiksniai, siekiant užtikrinti teisingas, įgyvendinamas rekomendacijas, kurios veiksmingai tarnautų įvairioms bendruomenėms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video